Puslapiai, kurių amžius,manoma, yra tarp 1448 – 1371 m.,buvo surasti Birmingemo universiteto bibliotekoje surišti kartu su kita Korano knyga, parašyta VII amžiuje.
Atradimas Birmingeme laikomas labai reikšmingu, nes ankstyvosiomis islamo dienomis Koranas buvo perduodamas ne raštu, o žodžiu.
Puslapiai parašyti rašalu ant pergamento iš gyvulių odos ankstyvąja arabiška rašysena, turi skirsnius nuo 18 iki 20 ir, manoma, galėjo būti parašyti pažinojusio pranašą Mahometą – islamo įkūrėją.
Šiuos puslapius ištyrė mokslininkai iš Oksfordo universiteto ir nustatė, kad šventosios islamo knygos rankraštis galėtų būti seniausias Koranas pasaulyje.
Atradimas Birmingeme laikomas labai reikšmingu, nes ankstyvosiomis islamo dienomis Koranas buvo perduodamas ne raštu, o žodžiu.
Dabar kai kurie istorikai teigia, kad šis rankraštis gali būti dar senesnis nei Koranas.
Manoma, kad Birmingemo Koranas buvo parašytas 568 – 645 m. , o paprastai Mohametui priskiriami 570 – 632 metai. Teigiama, kad pranašas islamą įkūrė maždaug 610 m., o pirmoji musulmonų benduomenė Medinoje susibūrė 622 metais.
„Tai, švelniai tariant, destabilizuoja idėją, kad mes galime būti tikri dėl to, kaip atsirado Koranas. Atradimas leidžia daryti implikacijas apie Muhameto ir jo kompanionų istoriją“, – sakė istorikas Tomas Hollandas.
Tiesa, tokiai nuomonei aršiai prieštarauja musulmonų mokslininkai, kaip Mustafa Shahas iš Orientalistikos ir Afrikos studijų mokyklos Londone, kuris teigia, kad rastas rankraštis tik sustiprina tradicines teorijas apie Koraną.
Iš pradžių Koranas buvo įsimenamas ir perduodamas tik žodžiu, tačiau pirmasis musulmonų lyderis po Muhameto mirties – kalifas Abu Bakras, liepė jį užrašyti.
Rašytinė Korano forma užbaigta tik 650 metais valdant trečiajam musulmonų lyderiui kalifui Utmanui.
