Radiniai – mažyčiai plaušeliai ir vamzdeliai, kuriuos suformavo ant geležies gyvenančios bakterijos. Šie vamzdeliai milijardams metų sustingo kvarco sluoksniuose Kvebeke, Kanadoje.
Mokslininkai teigia, kad jų atradimas gali padėti geriau suvokti, kaip Žemėje vystėsi gyvybė.
„Mūsų atradimas paremia idėją, kad gyvybė susiformavo karštose (60 laipsnių) angose jūros dugne netrukus po to, kai susiformavo Žemės planeta, – teigia doktorantas Matthew Doddas. – Šis greitas gyvybės atsiradimas Žemėje sutampa su kitais neseniai atrastais įrodymais – 3,7 mlrd. metų amžiaus nuosėdų kauburiais, kuriuos sukūrė mikroorganizmai.“
Vietoje, kurioje rastos fosilijos, stūkso net 4,28 mlrd. senumo uolos. Žemė, manoma, susiformavo prieš 4,6 mlrd. metų.
Fosilijos aptiktos geležingose nuosėdinėse uolienose, kurios, manoma, kadaise buvo jūros dugne. Vamzdeliai buvo rasti centimetro dydžio struktūrose, kurios vadinamos konkrecijomis.
M.Doddo teigimu, kai šios struktūros susikūrė, tiek Žemė, tiek Marsas savo paviršiuje turėjo vandenynus. „Todėl mes tikimės rasti įrodymų apie prieš 4 mlrd. metų buvusią gyvybę Marse. Jeigu ne – Žemė tuomet gali būti ypatinga išimtis“, – sakė jis.
Anksčiau seniausiomis mikrofosilijomis Žemėje buvo laikomos vakarų Australijoje rastos fosilijos, kurioms – 3,46 mlrd. metų.
Tyrėjų teigimu, į prieš milijardus metų buvusias karštas angas jūros dugne reikia žiūrėti kaip ir potencialias vietas, kur atsirado gyvybė Žemėje. „Tad jos yra ir pirminis taikinys ieškant nežemiškos gyvybės“, – teigė jie.
