Merkurijus pradeda beveik dvi savaites truksiantį periodą, kuomet planeta išnirs iš Saulės spindesio ir bus matoma iš Žemės.
„Pasirodymas“ prasideda prabėgus maždaug pusvalandžiui po saulėlydžio. Tuomet reikėtų pažvelgti į zoną, kur vis dar regima Saulės šviesa yra ryškiausia, ir, esant giedram dangui, turėtumėte išvysti pakankamai ryškią rausvos spalvos dėmę – Merkurijų. Planeta iš tikrųjų nėra rausvos spalvos – tokią Merkurijaus išvaizdą nulemia Saulės atspalviai.
Vasario 11-21 dienomis „rausvąją planetą“ bus galima išvysti maždaug valandos laikotarpiu po saulėlydžio, rašo Phys.org.
Dienos temperatūra Merkurijuje kartais pasiekia net 425 laipsnius pagal Celsijų – tokia temperatūra netgi galėtų išlydyti šviną. Atrodytų, tokioje planetoje neįmanoma aptikti ledo, bet būtent tai palydovui „Messenger“ lapkritį pavyko aptikti šioje planetoje.
Praėjusių metų lapkritį buvo skelbiama, kad „Messenger“ Merkurijuje aptiko galimai sušalusio vandens klodus. Tai yra įmanoma dėl to, kad kai kurie planetos regionai niekuomet neišvysta Saulės spindulių.
Įdomiausia yra tai, kad sušalusio vandens klodai Merkurijuje yra padengti paslaptinga tamsia medžiaga. Mokslininkų teigimu, tai galėtų būti sudėtingi organiniai junginiai, kurių atsiradimą nulėmė kometų ir asteroidų poveikis.
Saulei šiais metais pasiekiant savo aktyvumo piką, tris kartus arčiau Saulės nei Žemė esančią planetą užklupo itin audringi orai, dėl šios priežasties palydovo „Messenger“ misija įgauna dar didesnę reikšmę.
