„Red Wings: Aces of the Sky“ šiuo metu išleistas tik „Nintendo Switch“ konsolei ir atrodo kaip tobula pramoga būtent šiam įrenginiui. Vizualiai ypač dailus žaidimas turi visus šansus patraukti vyresnių žaidėjų dėmesį, ypač tų, kurie augo su kultine 1990-ųjų klasika „Red Baron“.
Ir visiškai nesvarbu, kad per tuos dešimtmečius buvo prarasti visi žaismo įgūdžiai, nes „Red Wings: Aces of the Sky“ yra tiek paprastas ir smagus, kad su juo susitvarkys kiekvienas. Visa savo esybe žaidimas nė iš tolo nepretenduoja į simuliatorių gretas ir tėra miela, arkadinė, dangaus šaudyklė. Tačiau jis turi vieną kritinę bėdą, dėl kurios su šiuo žaidimu galite praleisti ir mažiau laiko nei tikėjotės.
Sparnuota romantika
Žaidimas nublokš į pirmąjį pasaulinį karą, kuris, be abejo, paklojo tvirtus pamatus karo aviacijai, tokiai, kokią ją žinome šiandien. Tiesą sakant, karo lakūnams šis karas buvo išskirtinis. Tiek romantiško dėmesio ar asmenybės kulto šlovinimo, pilotai nesulaukė jokiame kitame kare, nors aviacijos rolė metams bėgant tik didėjo. Šiuos du elementus – vėjyje besiplaikstančio šaliko romantiką ir asmenybės kultą, savo žaidime pasikinkė tiek „Red Baron“, tiek „Red Wings“ kūrėjai. Tiesa, klasikiniam žaidimui pakako mandagumo prie asmenybių kulto prilipdyti ir simuliatoriams būdingą žaidimo progresiją, ko „Red Wings“ kūrėjai padaryti, deja, nesugebėjo.
Matote, žaidime yra keletas režimų, kurie pagerina arba apkartina žaidėjo potyrius. Pagrindinis žaidimo režimas yra siužetinė kampanija, kurią galite įveikti kaip Antantės ar Centrinių Valstybių Sąjungos karo lakūnai. Viso žaidime jūsų lauks 50 misijų, po 25 kiekvienai pusei. Vienodas misijų skaičius čia ne sutapimas, mat iš esmės abiem pusėm tenkantys žaidimo lygiai yra kone veidrodiniai. Ką darėte skraidydami Richthofeno eskadrilėje, panašiai tą patį veiksite ir Antantės pusėje. Ir tai yra pirma ryški žaidimo problema, mat tokiam sprendimui žaidime nėra jokio loginio ar praktinio pagrindo. Misijų balansas čia nesvarbus, o siužetinės linijos parašytos abiem pusėm, tad skirtingi tekstai yra, nėra tik skirtingų lygių ar užduočių. Tai šiek tiek erzina, nes žaidime trūksta tikros motyvacijos įveikti nuotykį du sykius.
Antra vertus, šis sprendimas kiek supaprastina kitą problemą – bendros žaidimo progresijos keliamą iššūkį, kuris čia atkeliavo tiesiai iš žaidimų išmaniesiems. Kiekviena žaidimo misija čia vertinama žvaigždutėmis, jų, priešą įveikęs žaidėjas gali gauti iki trijų. Viena žvaigždutė – vienas patirties taškas, kurį tarp misijų galima nusinešti į piloto įgūdžių žinyną.
Šiame žinyne, leisdami taškus galime tobulinti kovinius įgūdžius, bei globalius lėktuvo parametrus. Galime sutrumpinti specialių galių perkrovimo laiką, susimontuoti lėčiau kaistančius kulkosvaidžius, padidinti ir patobulinti kompiuterio valdomų sparno brolių gretas, pagerinti kritinio pataikymo tikimybę ir t.t. Kiekvienas šių įgūdžių turi tris patobulinimo lygmenis, kurių pirmieji kainuoja po 3 patirties taškus, o vėliau brangsta iki 6 ir 9 taškų atitinkamai.
Žaidimas prasideda it nekaltas ir ypač lengvai perprantamas pasiskraidymas, pirmosios žvaigždutės pelnomos paprastai ir greitai, tačiau jau po 7-9 lygių žaidėjo laukia nemalonus siurprizas. Visa šita žvaigždučių ir pasikartojančių misijų sistema atkeliauja iš žaidimų išmaniesiems, kur, laikui bėgant, žaidėjui metamas ypač aukštas iššūkis, siekiant iškaulyti iš jo eurą, kitą.
Tokie sprendimai liaudyje vadinami „paywall“ („mokėjimų siena“) yra pamatinė žaidimų išmaniesiems verslo dalis. Vis tik tokie sprendimai neturi vietos mokamuose žaidimuose konsolėms ar asmeniniam kompiuteriui. Nepaisant to, dauguma žaidėjų gėdingai strigs pasiekę 7-9 lygį ir norėdami judėti toliau turės arba grįžti atgal ir mėginti gauti daugiau žvaigždučių jau įveiktuose lygiuose, arba pasirinkti kitos pusės kampanija ir mėgautis staiga vėl sumenkusiu iššūkiu.
Žvaigždutės, sukaupiamos žaidžiant abi kampanijas, yra bendros, kaip ir už jas įgyti patobulinimai, tai bene vienintelis aspektas įprasminantis poreikį įveikti abi kampanijas. Laimei, susimokėti už žvaigždutes šis žaidimas neprašo, bet racionaliai paaiškinti kūrėjų sprendimą taip staiga pakelti sudėtingumo lygį irgi sunku.
Smagiame ir vėjavaikiškame žaidime kampaniją buvo galima subalansuoti kur kas geriau, didžiausią žaidimo iššūkį paliekant „Survival“ režimui, kur tokiam iššūkiui ir vieta. „Survival“ režimas, jei nesupratote iš jo pavadinimo, leidžia žaidėjui dalyvauti kovoje prieš nesibaigiančias priešo pajėgas ir siekti asmeninio rekordo.
Šeima ir draugai į pagalbą!
Dėl keisto siužetinių misijų progreso bei pasikartojančių užduočių kenčiantis kampanijos režimas vis tik gali sublizgėti kitomis spalvomis, jei turite originalųjį „Nintendo Switch“ ir atsarginį pultelį. Prijungę konsolę prie televizoriaus, šį žaidimą, įskaitant ir jo kampanijos režimą, galėsite žaisti su šeimos nariais ar draugais. Tiesą sakant, vienu metu man net kilo įtarimas, kad vienam žaidėjui tenkantis siužetinių misijų iššūkis yra nemalonus būtent todėl, kad žaidimas subalansuotas dviem žaidėjams.
Žaidžiant poroje, tiek kautynių, tiek laiko suvaržytos „prakiurusio kuro bako“ misijos įveikiamos lygiai dusyk paprasčiau, nei žaidžiant vienam. Čia prasminga pridurti ir tai, kad žaisti dviese velnioniškai smagu ir dėl galimybės šiek tiek koordinuoti savo veiksmus. Tai padeda siekti naujų rekordų, nekalbant jau apie tas šlovingas minutes kai pasaugai priešo čirškinamą, šeimos nario uodegą. Be abejo, komfortiškam žaidimui tokiomis sąlygomis reikia kur kas didesnio ekrano, tad „Nintendo Switch Light“ konsolės savininkai šio išganymo nesulauks.
Žaidime yra ir kelios bombonešio misijos, kurias žaisdami vieni įveiksite be didesnio iššūkio, o štai žaidžiant dviese gali tekti ir šiek tiek pavargti. Tai lemia tai, kad žaidžiant vieniems, jūs valdote tik bombonešį kuris turi išmesti bombas, pakeliui privengdamas zenitinių pabūklų ugnies. Žaidžiant dviese dangų užpildo ir priešo lėktuvai, tad vienam žaidėjui valdant bombonešį, kitas valdo naikintuvą ir atlieka eskorto funkciją.
Fiuzeliažo dažai ir kiti blizgučiai
Kaip jau įprasta moderniems žaidimams, progresuodami kampanijos režime, atrakinsite funkcinių ir kosmetinių patobulinimų savo lėktuvams. Šio gėrio žaidime taip pat nėra labai daug, bet gal taip ir geriau, lėčiau atrakinama – labiau džiugina. Kosmetika, kaip ir absoliučiai viskas žaidime, išpildyta gražiai. Apskritai kūrėjai neprašovė pasirinkdami „cell-shading“ technologiją ir pateikdami žaidimą it animacinį filmuką. Fantastiška spalvų paletė ir ypač detalūs lėktuvai džiugina akį, o besikartojantys lygiai atsibosta lėčiau būtent dėl savo nekalto grožio. Žaidėjo fantaziją audrina ir epinės įkrovimo languose matomos mūšių scenos, ir dienoraščio piešinius primenančios užsklandos, kurias matome kas kartą kai pasakojama mūsų piloto istorija.
Patys pasakojimai banalūs ir paviršutiniški, pateikti dienoraščio ir namo rašomų laiškų formatu. Žaidimas turi menką istorinę vertę, mat pasakojime labiau šlovinamas romantizmas, nei realūs įvykiai. Bet arkadiniame žaidime ir neturėtų būti kitaip. Taip pat verta paminėti, kad žaidimo įgarsinimas, nepaisant žemo biudžeto, yra gan malonus. Kiek įkyrią, bet laikotarpį ir nuotaikas atspindinčią muziką papildo ausiai malonus pasakotojo balsas ir kovai įkvepiantis kulkosvaidžių tarškėjimas (ypač gerai skamba žaidžiant dviese!).
Dar apie specialiąsias savybes nepapasakojau? Na taip, nes nelabai ir yra ką apie jas pasakoti. Mūsų pilotai turės 4 specialias savybes, kurias galės panaudoti kovos metu. Visos jos tiek pat smagios, kiek ir beprasmės. Pavyzdžiui atlikdami bačką, kuriam laikui tapsite nemirtingi, tad tai puikus manevras tiek vengiant kulkų, tiek kaktomuša rėžiantis į priešo lėktuvą. Be abejo atliekant bačką susidurti kaktomuša yra kiek sunkiau, tad teisingiau būtų sakyti sparnomuša, nes sukdamiesi priešui taip tvosite sparnu, kad jis mirs nepaisant turėtų gyvybės ar šarvų atsargų.
Kitas aso triukas — bumerangas, akimirksniu apsukantis lėktuvą 180 laipsnių. Labai naudinga prasilenkus su priešu, vienas mygtuko paspaudimas ir jau tupite jiems ant uodegų! Trečioji savybė iškviečia ir nurodyto taikinio link nukreipia kompiuterio valdomus lėktuvus. Jie padaro šiek tiek žalos, tačiau iš principo tai beprasmė savybė, labiau dėl akių.
Paskutinioji piloto savybė „super smūgis“ yra atrakinama tik numušant priešo lėktuvus kovoje. Numušę tam tikrą kiekį priešo lėktuvų, galite pistoletu pribaigti nusilpusį priešo pilotą. Vizualiai gražiai įgyvendinta savybė taip pat yra beprasmė ir retai panaudojama. Tai lemia kvailos jos panaudojimo aplinkybės, mat kad iššauti super kulką, taikinio gyvybės turi būti labai nusekusios. Tai reiškia, kad drožiate oponento biplaną kulkosvaidžiu ir kai liks pataikyti dar kulką ar dvi, nuspręsite to nedaryti ir užuot bandysite atlikti super smūgį? Aišku, kad ne! Nebent tą akimirką yra prieš ką pasimaivyti.
Ar verta įsigyti?
Taigi, nepaisant visų trūkumų „Red Wings: Aces of the Sky“ išlieka mažu ir mielu žaidimu, ypač tiems kuriuos kamuoja panašaus tipo žaidimų nostalgija. Dailus ir nostalgiškas jis pakilo svaigiam skrydžiui, bet žaidimo progresija ir misijų dizainas čia pasitarnauja kaip sparčiai tirpstantys vaško sparnai. Žaidime esantys sprendimai, tam tikrus jo trūkumus pagilina, arba priešingai – eliminuoja, nelygu ko iš žaidimų nori žaidėjas.
Kaip žaidimas vakarėliams („survival“ maratonas!) ar šeimai, jis praktiškai be trūkumu ir galbūt tik sukels nedidelę širdgėlą, kai suvoksite, kad iki įdomios ir tikrai įtraukiančios kampanijos kūrėjams trūko labai nedaug. Kaip kelioninis žaidimas vienišiui, jis vis tik gali savęs ir nepateisinti dėl keistų sudėtingumo lygio šuolių ir pernelyg monotoniškų misijų. Po kelių valandų žaidimas ima atsibosti ir dauguma žaidėjų pateks į žiauriausią iš skaistyklų, kai konsolėje esantį žaidimą norisi žaisti dėl jo audiovizualinio grožio, atmosferos bei arkadinių oro kovų linksmybių, bet vos įjungus norėsis jį mesti iš nuobodulio, ar dėl įvairovės stokos.
Žaidimą apžvalgai suteikė kūrėjai, šiuo metu jis išleistas tik „Nintendo Switch“ konsolei, tačiau asmeninio kompiuterio turėtojai jau gali aplankyti Steam puslapį. Žaidimo startas asmeniniam kompiuteriui numatytas šiemet, tačiau tiksli data neskelbiama. „Red Wings: Aces of the Sky“ startas anonsuotas ir „Xbox One“, bei „PlayStation 4“ konsolėms, bet šių dviejų atveju nenurodomi ir išleidimo metai.
