„Norime jaunus žmones paskatinti būti versliais, parodyti jiems, kad verslo galimybių galima rasti kūrybiškai pažvelgus į mus supančią aplinką“, – sako konkursą „Verslo idėja Kupiškiui 2024“ rengusios Kupiškio verslininkus vienijančios asociacijos „Verslumo raktas“ vadovė Juratė Dovydėnienė.
Idėjų sulaukta buvo įvairių, o tarp originaliausių – sliekų įdarbinimas, gyvūnų globa, kavos baras ir guminukai.
Įdarbinti sliekai
Štai į komandą susibūrę Subačiaus gimnazijos moksleiviai sumanė sukurti gamtai draugišką įmonę „Vermiko“, gaminančią ekologišką žemės ūkio produkciją. Vaikinai nurodo, kad įmonė surinktų iš gyventojų nereikalingas žaliąsias atliekas ir jau tada „įdarbintų“ sliekus. Šie gyviai „kurtų“ bioorganines trąšas, kurios pagerintų dirvožemio kokybę ir padidinų derliaus kiekį.
Moksleiviai rėmėsi Kalifornijos sliekų analogu, kurie „pagamina“ tonas biohumuso. Jie pastebėjo, kad Kupiškio rajone yra tik viena žaliųjų atliekų aikštelė, tad iš karto pagalvojo, kad tokia įmonė būtų pelninga, o biohumusą pardavinėtų tiesiog turguose ar Skverbuose įkurtoje bendrovėje.
Vaikinai vietą įmonei pasiūlė šalia jau įrengto saulės jėgainių parko – patys ketintų juos išsipirkti ar nuomotis saulės kolektorius bei taip taptų nepriklausomais nuo elektros tiekėjų.
Dar viena Subačiaus gimnazijos Noriūnų pagrindinio ugdymo skyriaus komanda pasišovė pasirūpinti beglobiais gyvūnais. „Nuoširdi pagalba gyvūnams“ – taip įvardijo veiklą, kur būtų teikiama įvairiapusė pagalba.
Patalpas ir erdves Kupiškio rajono Noriūnų kaime pasirinkę jaunuoliai nori sumažinti beglobių gyvūnų skaičių gatvėse. Moksleiviai padėtų tiems augintiniams, kuriais nebegali pasirūpinti jų šeimininkai ar tiesiog suteiktų laikiną globą gyvūnams, kai šeimininkai keliauja ilsėtis kad ir Egiptą. Moksleiviai į verslo išlaidų eilutę įdėjo ir „kambarių“ nuomą, ir pakankamai solidų veterinaro darbo užmokestį.
Nuo žaliųjų kokteilių iki guminukų
O štai komanda iš Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos pasiūlė įrengti modernų kavos ir kokteilių barą patogioje Kupiškio vietoje, kur gėrimus ir žaliuosius kokteilius gamintų žaismingai apsirengę darbuotojai. Jaunuoliai taip skatina galvoti ir apie sveiką gyvenseną. Komanda netgi nurodė visą sąrašą galimų produktų tiekėjų, o vaisius ir daržoves pirktų iš vietinių ūkininkų.
Neįprasta buvo ir Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos ketvirtokų idėja – iš vaisių ir medaus gaminti guminukus. Jie po Kupiškį būtų išvežioti nedidelėmis autopilotėmis mašinomis, kurias gyventojai programėle galėtų išsikviesti patys.
Pasak ketvirtokų mokytojos Dianos Marmokienės, guminukų gamybos idėja kilo su klase apsilankius įmonėje „Brolių medus“. O kad autopilotis automobilis būtų pilnai įdarbintas, pasiūlė juo ne tik prekes pristatyti, bet dar ir susisiekimą Kupiškyje gerinti.
„Ruošdami projektus mokiniai jau nuo mažumės susipažįsta su verslumo pagrindais, mokosi planuoti laiką, finansus. Be to, lavina ir savo idėjų pristatymo įgūdžius – juk pristatyti reikėjo verslo atstovams“, – pasakojo D.Marmokienė.
Verslumas nuo mažumės
„Šis konkursas taps tradiciniu. – sako J.Dovydėnienė. – Kas jei ne verslininkai turi motyvuoti jaunus žmones būti versliais, ir tuo pačiu gauti Kupiškiui naujų, inovatyvių verslo idėjų.
Konkurso organizatoriai nereglamentavo, kaip turėjo būti pristatyta verslo idėja – tai palikta dalyvių fantazijai pasitelkus audiovizualinius metodus ar net vaidybą. „Ne visi šio konkurso dalyviai užaugę taps verslininkais, tačiau ekonomikos pradmenis galime dėstyti realiame formate“, – šypteli Juratė Dovydėnienė, kuri pripažįsta, kad moksleivių verslo planai pažadina ir asmenines ambicijas, o tai leidžia auginti kiekvieno asmenines kompetencijas.
Kita vertus, tokie konkursai jaunus žmones moko finansinio raštingumo, juolab kad mokyklų ugdymo programose ekonomikos pamokų nėra pakankamai, o gimnazijose ekonomika – yra ne privalomos, o laisvai pasirenkamos pamokos.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas dr. Gediminas Rainys sako, kad iš austrų nukopijuota kupiškėnų patirtis turėtų būti „sėjama“ atokiau nuo didmiesčių. „Verslumas nuo mažumės – regionų išgyvenimo pagrindas, – sako ekspertas. – Tai atneštų aapčiuopiamą naudą, o dalis subrandintų idėjų būtų ir gyvendintos“.
