Praeitos savaitės pabaigoje Kauno mokslo ir technologijų parke įvykusioje tarptautinėje ATHIKA konferencijoje „Ar leistumėte robotui būti jūsų gydytoju?” sveikatos industrijos lyderiai dalijosi įžvalgomis, kokios inovacijos artimiausiu metu sukels perversmą medicinoje.
Didžiausias iššūkis – valdyti duomenis
Šiandien dirbtinis intelektas vaidina didžiulį vaidmenį, stiprinant ir keičiant pramonės šakas visame pasaulyje. Planuojama, kad 2025 m. pasaulinė dirbtinio intelekto rinka pasieks daugiau nei 168 mlrd. Eurų rinkos vertę. Ne išimtis – ir sveikatos industrija, kurioje dirbtinio intelekto sprendimai įneš reikšmingų pokyčių.
Konferencijoje pranešimą apie modernias ligonines skaitęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms doc. dr. Tomas Lapinskas pasidalijo pasauliniais pavyzdžiais, kurie artimoje ateityje bus taikomi ir Lietuvoje. Dar šiemet šalyje planuojama pradėti penkerių metų pažangios sveikatos priežiūros sistemos kūrimo reformą.
„Moderniose pasaulio ligoninėse jau dabar naudojama skaitmenizuotas duomenų valdymas, daiktų interneto sprendimai išmaniajai diagnostikai, operatyviau gydytojams informacija keistis padedanti telemedicina. Šiuo metu Lietuvoje taip pat pradėti diegti kai kurie išmanūs sprendimai. Pavyzdžiui, pilotinis telemedicinos projektas, kuris padės dvylikos medicinos įstaigų gydytojams operatyviau keistis informacija dėl paciento pervežimo į tretinio lygio ligonines, tyrimų paskyrimo ir kitais svarbiais klausimais”, – pasakoja doc. Dr. T.Lapinskas.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien vienas didžiausių iššūkių sveikatos industrijoje yra didelių kiekių duomenų valdymas. Ši spraga gali lemti uždelstas ligas ir sudėtingesnį jų gydymą.
Reaguodami į kokybiškesnio medicinos paslaugų teikimo poreikį, dar šių metų pradžioje Kauno klinikų vadovai pirmieji Baltijos šalyse pasirašė mokslinio bendradarbiavimo sutartį su technologijų milžine „Siemens Healthineers”.
Kauno klinikų specialistai taip pat dalyvauja, kuriant mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto sprendimais paremtą pacientų radiologinių vaizdų analizavimo įrankį, kuris turėtų padėti ne tik greičiau, bet ir anksčiau diagnozuoti įvairius susirgimus. Vienoje programoje gydytojai galės matyti tyrimų archyvą, segmentuoti duomenis pagal poreikį ir atlikti daug kitų laiką taupančių ir klaidų tikimybę mažinančių funkcijų.
Sieks užkirsti kelią ligoms
Europos jaunųjų gydytojų asociacijos vice prezidentas, gydytojas radiologas Antanas Montvila taip pat priduria, kad sveikatos industrijoje itin reikalinga skaitmenizuota duomenų analitika. Ji leistų anksčiau įvertinti sveikatos rizikos faktorius ir imtis prevencijos.
„Vienas pagrindinių žingsnių įgalinti prevencines programas yra platesnis duomenų mokslo ir dirbtinio intelekto pritaikymas medicininėje praktikoje, nustatant pacientų rizikas pagal skirtingų diagnostinių tyrimų rezultatus. Pirmieji tokie kompiuteriniai diagnostiniai asistentai jau yra pradėti naudoti praktikoje. Tikiu, jog po trijų ar penkių metų bus galima diskutuoti apie dar pažangesnius sprendimus, be kurių tiesiog nebegalėsime atlaikyti nuolat didėjančių tyrimų kiekių”, – atskleidžia A.Montvila.
Pasak jo, Vilniaus universitetinėje ligoninėje šiuo metu jau yra naudojama naujausia diagnostinė technika, kuri leidžia tiksliau bei greičiau įvertinti radiologinius vaizdus, priimti geresnius klinikinius sprendimus. Ateityje planuojama įdiegti ir daugiau dirbtinio intelekto principais veikiančių sprendimų.
Rinkoje populiarėja virtualūs konsultantai
Abu pašnekovai atkreipia dėmesį ir į dar vieną labai svarbų faktorių, kad patys žmonės turėtų sąmoningiau stiprinti savo imunitetą. O tai šiais laikais daryti taip pat gerokai paprasčiau, nes tiek sporto, tiek mitybos progresą galima sekti išmaniųjų programėlių pagalba.
Tai konferencijos metu pademonstravo startuolio „Tyler” duomenų analitikos vadovas Nikita Panajok, kuris pristatė savarankiško gliukozės matavimo mobiliąją aplikaciją ir kartu su juo integruotą įrenginį.
Anot jo, kasdieninėje mityboje labai svarbu išvengti gliukozės rodiklio šokinėjimo, o būtent tai ir padeda daryti išmanioji programėlė. Pasak jo, mityba ir yra vienas esminių dalykų, darančių tiesioginę įtaką žmogaus sveikatai. O aukštas gliukozės rodiklis, kuriam įtakos turi greitas maistas, saldumynai, alkoholis ir netgi stresas, yra daugelio ligų priežastis.
Sporto inovacijų startuolio „Trainer X” įkūrėjas Mindaugas Balčiūnas pristatė virtualaus sporto treniruočių asistento įrangą, kurią sudaro mobilioji programėlė, ausinės ir sportinis kostiumas su šešiais sensoriais.
„Įrenginyje integruota bluetooth sistema perduoda žmogaus kūno rodiklius, tokius kaip širdies plakimas, kūno temperatūra ir kiti, į mobiliąją programėlę. Pirmąkart pradėdamas naudotis šia įranga, žmogus turi atlikti tris pratimus – pagal tai į mobiliąją programėlę suvedami pirminiai duomenys apie žmogaus fizinę būklę. Tada jis jau gali pradėti sporto programą, kurią sudaro dešimt pratimų. Visos sporto programos metu virtualus asistentas į ausinę sportuojančiam duoda nurodymus, kada ir kokius veiksmus atlikti, kad sportas būtų efektyvus ir taisyklingas”, – pasakoja M.Balčiūnas.
Pasak jo, dar turėdamas nuosavą sporto klubą pastebėjo, kad žmonėms per brangu samdyti asmeninį trenerį, o, sportuojant savarankiškai – dažnai pritrūksta motyvacijos. Tad, besidomėdamas sporto inovacijomis, nusprendė sukurti virtualaus sporto asistentą.
Šį rudenį tai jau trečioji Kauno mokslo ir technologijų parke organizuota konferencija: rugsėjį buvo suorganizuotas renginys apie išmaniuosius miestus „Smarties: technologijos, keičiančios miestą”, o spalį visus IT specialistus ir besidominčius informacinėmis technologijomis suvienijo „SoftAware” konferencija „Creating talents in softaware engineering”.
