Pasak teisingumo ministro, nors šis susitarimas nieko kardinalaus Lietuvos teisinėje sistemoje nenumato, tačiau kai kurios jo „nuostatos yra ganėtinai griežtos ir priklausomai nuo įgyvendinimo tikrai gali būti grėsmingos“.
„Tarkime nuostata, kad interneto paslaugų tiekėjas turi nedelsiant pateikti informaciją, pagal kurią galimas autorių teisių ar prekių ženklų pažeidėjas būtų identifikuojamas ir pašalinamas. Taip pat baudžiamosios sankcijos numatytos gana griežtos ir sudėjus viską į krūvą iš tikrųjų gali atsitikti taip, kad tarsi seniai esančios priemonės bus sugriežtintos taip, kad interneto laisvei gali ateiti sunkesni laikai“, – pirmadienį Lietuvos radijui sakė R.Šimašius.
Susitarimą dėl kovos su klastojimu praėjusių metų spalį pasirašė Jungtinės Valstijos, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas ir Pietų Korėja.
Europos Sąjunga ir jos valstybės narės nebuvo pasirašiusios šio susitarimo, kol nebuvo atliktos vidinės ES procedūros. Sausio 26 dieną Europos Sąjungos vardu susitarimą 22 Bendrijos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva.
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešimo, susitarimu buvo sukurta tarptautinė sistema, padėsianti šalims veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais.
Dėl šios sutarties kaimyninėje Lenkijoje kilo dideli protestai.
