Praėjusio amžiaus septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai pastaruoju metu tapo tikra stiliaus ikona. Už kai kuriuos kineskopinius televizorius (kuriuos išmetėte bent prieš dešimt metų) retro žaidimų entuziastai sumoka brangiau, nei už naujausius dviejų metrų įstrižainės modelius.
Visa tai skirta vien tam, kad būtų galima savo mėgstamą klasikinį žaidimą matyti autentišką patirtį sukuriančiame ekrane.
Buitinės technikos parduotuvėse vis dažniau sutinkami retro stiliaus įrenginiai užapvalintais kampais. Populiarūs automobilių gamintojai, tokie kaip „Toyota“, „Ford“, „Renault“, ar „Volkswagen“, prisiminė savo kultinius kūrinius ir pristatė šiuolaikinius modelius, paremtus senųjų automobilių dizainu.
„Tesla“ negali pasigirti ilga istorija, bet savojo „Cybertruck“ kėbulo linijas kūrė pasitelkdami 1970-ųjų stiliaus elementus. Prisimindami senuosius dizaino šedevrus, automobilių gamintojai nori parodyti, kad jie kuria techniškai pažangius gaminius, todėl dažniausiai jiems suteikia ne vidaus degimo, o elektrinius variklius.
Sentimentai praėjusio amžiaus antrajai pusei puikiai atsispindi ir muzikos pasaulyje. Perkurtos legendinių aštunto dešimtmečio grupių dainos yra lengvas būdas patekti į populiariausių kūrinių sąrašo viršūnę.
Šiais metais įvykę „Hiperbolės“ ir „Dinamikos“ sugrįžimo koncertai sutraukė pilnas arenas nostalgiškai nusiteikusių žiūrovų, to paties tikimasi iš gruodžio mėnesį vyksiančio „Karališkos erdvės“ pasirodymo.
Vis dažniau prisimenami ir viniliniai muzikos įrašai. 2022-aisiais jie tapo plačiausiai JAV parduodamu fiziniu albumų formatu, pralenkę ilgus metus karaliavusius kompaktinius diskus. Sėkmingai parduodami ne tik senųjų kūrėjų darbai, savuosius vinilinius albumus sėkmingai pardavinėja tokie šiuolaikiniai atlikėjai kaip Harry Stailsas ar Adelė, o pastaraisiais metais naujus populiarumo standartus užbrėžė Taylor Swift.
Kartu su vinilinių plokštelių banga sugrįžo ir jiems sukti skirtos įrangos poreikis. Šalia triukšmą slopinančių bevielių ausinių, ar modernių namų kino sistemų, gamintojams teko prisiminti kur kas archajiškesnius dalykus – kaip adatėle garsas yra nuskaitomas iš vinilinių įrašų. Tam skirtą „Muse MT-107 BTO“ plokštelių grotuvą šiandien panagrinėsiu detaliau.
Žvilgsnis į „Muse MT-107 BTO“
Išleiskime nedidelį drambliuką iš kambario. Šio patefono kūrėja „Muse“ buvo įkurta tik 2007-aisiais. Tai reiškia, kad prancūzų kompanija neegzistavo tada, kai buvo laukiama naujo „The Beatles“ kūrinio išleidimo. Didžiausios autentikos ieškantiems entuziastams tai gali būti minusu, skatinančiu rinktis tokių kompanijų kaip „Audio Technica“ produktus.
Tiesa, „Audio Technica“ nėra „Muse“ konkurentė, greičiau ją galima laikyti veiklos partnere. Būtent ši Japonijos kompanija paskolino mūsų testuojamam „MT-107 BTO“ adatėlės mechanizmą, iš plokštelės nuskaitytą muziką verčiantį į elektrinius signalus. Pastarasis mechanizmas paremtas judančio magneto principu.
Lyginant su judančios ritės principą turinčiais analogais, pastarasis būdas sukuria stipresnį signalą, įrenginys yra lengviau prižiūrimas ir mažiau skausmingas piniginei. Judančios ritės principą turintys patefonai gali atkurti detalesnį garsą ir turi mažiau trukdžių, tačiau neturi prieš tai išvardintų privalumų, todėl dažniausiai tampa pažengusių vinilinių plokštelių entuziastų pasirinkimu.
„Muse MT-107 BTO“ paleidimo procesas nebuvo labai sudėtingas, tačiau tai įgyvendinti pavyko tik antru bandymu. Plokštelės sukimo dirželis yra montuojamas per suklio vidurį, o jis nėra pažymėtas. Tam, kad diskas suktųsi tolygiai, teko papildomai lyginti dirželį, o tai padarius, daugiau iššūkių nekilo.
Kuriant patefoną galima eiti dvejais keliais – įrenginiui suteikti modernų dizainą, arba sukurti senosios estetikos įvaizdį. Norintiems šešiasdešimtaisiais dvelkiančių linijų, „Muse“ siūlo „Vintage Collection“ produktų liniją, tuo tarpu mano bandomas „MT-107 BTO“ nusuko modernumo linkme. Jo korpusą sudarančios medžiagos pasižymi gera kokybe ir prisitaikys prie modernaus kambario dizaino.
Atkuriamas garsas
Mažiau muzika besidomintys žmonės galvoja, kad vinilinės plokštelės yra naudojamos tik sukurti retro įvaizdį, o muzikos atkūrimu šiais laikais turėtų rūpintis kompiuteris ar telefonas. Tai nėra tiesa. Pagrindinė priežastis, kodėl muzikos mylėtojai perka patefonus ir vinilines plokšteles yra jų atkuriamo garso specifika.
Bet kuris už magnetinę juostinę kasetę pažangesnis įrenginys muziką saugo skaitmeniniu formatu. Skaitmeninis formatas leidžia klausytis tikslios ir kokybiškos muzikos. Tuo tarpu iš analoginio įrenginio atkuriami garsai niekad nėra tobuli, tačiau turi unikalų prieskonį. Jų tonai yra švelnesni, o dėl mažesnio dinaminio diapazono skirtingų dažnių juostose muzika įgauna aptakumo, melomanai tai vadina „šiltesniu skambesiu“.
To nenorėčiau girdėti kiekvieną dieną, tačiau, atsibodus įprastam garsui, paįvairinimas yra tikra atgaiva sielai. Ypač tai tinka „Beatles“, Elvio Presley ar Franko Sinatros kūriniams, kurie buvo kurti skambėti vinilinėse plokštelėse.
Analoginis garsas išsiskiria tuo, kad jis niekada nebus idealus – visada egzistuos didesnių ar mažesnių trikdžių. Šie trikdžiai ypač girdimi pigesniuosiuose plokštelių grotuvuose. Laimei, „Muse MT-107 BTO“ atkuriamas garsas yra ypač švarus, neabejotinai prie to labiausiai prisidėjo „Audiotechnica“ ekspertų sukurtas adatėlės mechanizmas.
Šis patefonas kainuoja mažiau nei kokybiškos kolonėlės, todėl iš į jį integruotų dviejų 5 W galios garsiakalbių didelių lūkesčių neturėjau. Aš buvau visiškai teisus – jos niekuo nenustebino, todėl norintiems kokybės ir garsumo teks naudoti išorines kolonėles, su „Microlab Solo 7C“ rezultatas buvo kur kas geresnis. Daugiau nei pusmetrio aukščio kolonėlės prie patefono atrodo kiek juokingai, o švelnus patefono garsas neprovokuoja garsiam muzikos klausymui, todėl rekomenduoju rinktis ne ypatingai galingas, bet kokybiškas kolonėles.
Aš nesu didelis „Bluetooth“ technologijos naudojimo patefonuose šalininkas, bet gamintojas suteikia ir tokią prijungimo galimybę. Be abejo, naudoti bevieles ausines ar kolonėles yra žymiai paprasčiau, tačiau priminsiu, kad pagrindinė vinilų naudojimo paskirtis yra analoginio garso atkūrimas.
Prieš išsiunčiant signalą „Bluetooth“ ryšiu, patefonas garsą paverčia skaitmeniniu signalu, o jį priėmęs įrenginys vėl paverčia į analoginį tipą. Iš vinilo nuskaitytas garsas išlaiko dalį savitumo, tačiau sunku susitaikyti su faktu, kad girdamas garsas prieš kelias akimirkas buvo skaitmeniniu. Techniškai tokia konversija niekuo nesiskiria nuo įrašų, kurie prieš daug metų buvo konvertuoti iš vinilų į skaitmeninį formatą bei įkelti į „Youtube“.
Išvados
„Muse MT-107 BTO“ patefonas šiuo metu Lietuvos parduotuvėse kainuoja apie 140 eurų. Tai yra vienas pigesniųjų įrenginių, kurio vertė prilygsta kelių plokštelių kainai, todėl jeigu planuojate pasinerti į brangų vinilų hobį, didesnę tam skirtų pinigų dalį vis tiek skirsite įrašų pirkimui.
Ar verta „užsikrėsti“ vinilinių plokštelių hobiu? Jeigu norite tiesiog klausytis muzikos, tam pilnai užtenka „Spotify“ ir modernaus garso atkūrimo prietaiso. Patefono atkuriama muzika skirta tiems, kam paprastas skambesys jau yra atsibodęs ir norima paįvairinti savo muzikinę kasdienybę iš analoginio įrenginio atkuriamu garsu. Taip pat išskirtinį jausmą suteiks mėgstamų įrašų turėjimas fiziniu formatu. Plokštelių entuziastai teigia, jog pastangų reikalaujantis kiekvieno kūrinio paleidimas yra tarsi savotiškas ritualas, verčiantis branginti klausomą muziką.
Šis modelis yra orientuotas į pirmą kartą perkančius modernų patefoną. Jis neturi entuziastų vertinamų savybių, tokių kaip judančios ritės veikimo principas, bet tai leidžia sutaupyti pinigų. Tuo tarpu pradedantieji už pakankamai žemą sumą galės gauti pakankamai švarų ir detalų garsą bei įsivertinti, ar šis hobis yra skirtas jiems.
Užgimus vinilų bangai, gamintojai stengiasi užbėgti įvykiams už akių ir pasirengti sekančiam nostalgijos pliūpsniui. Dėl to „Muse“ jau yra pristačiusi magnetofonus ir CD grotuvus.
Visiškai suprantu, žmonių polinkį į analoginį garsą, todėl magnetofonų sugrįžimas į madą manęs nestebintų. CD grotuvai atkurią skaitmeninį garsą, tokį patį, kokį girdite savo telefone ar kompiuteryje, pastarosios platformos prisikėlimas iš pelenų būtų sunkiai įsivaizduojamas. Galima tik spėlioti, o kurias garso atkūrimo platformas nostalgiškai prisiminti norės ateities melomanai, parodys laikas.
