Iš pradžių – priminsime riešutų sudėtį: graikiškus riešutus sudaro apie 15 proc. baltymų, 65 proc. riebalų, arti 14 proc. angliavandenių. Lazdyno riešutuose baltymų taip pat yra apie 15 procentų, riebalai sudaro apie 61 proc. jų masės, o angliavandeniai – arti 17 procentų.
Braziliškų riešutų sudėtis panaši: baltymų – 14,3 proc., riebalų – 66,4 proc., angliavandenių – 12,3 proc. Migdoluose baltymų yra gerokai daugiau – per 21 procentą, bet mažiau riebalų (49,4 proc.), angliavandenių juose yra 21,7 proc. Anakardžio riešutuose angliavandenių dar daugiau – 30,2 proc., baltymų 18,2 proc., o riebalų – tik 43,9 proc. Taigi, skrandžio rūgščiai, kurios pagrindinė užduotis yra baltymų virškinimas, teoriškai darbo būti turėtų ir poveikis turėtų būti matomas. Razinose baltymų yra tik truputėlis – vos 3 procentai, riebalų apskritai beveik nėra (0,5 proc.), bet užtat didžiąją dalį sudaro angliavandeniai (79 proc.).
O kaip visų šių „studentiško maisto“ sudėtinių dalių virškinimas skrandžio rūgštimi vyks iš tikrųjų – pamatysite mūsų eksperimento vaizdo įraše.
Ką galime pasakyti iš matyto vaizdo? Ogi tai, kad skrandžio rūgštis gana greitai nutirpina riešutų paviršiuje, luobelėje esančius baltymus, tačiau jeigu jie nebūna sukramtyti, tuomet giliau prasiskverbti visiškai nesugeba, ir riešutų struktūros ardymas skrandyje visiškai sustoja.
Tai, tiesą sakant, galime ir patys stebėti praktikoje – ir žinduoliai, ir paukščiai sėklas brandinantiems augalams gali pasitarnauti kaip išnešiotojai, sėjikai – vienoje vietoje prarytas nekramtytas riešutas, be jokių išorinių pakitimų ir sudygimui trukdančių pažeidimų, organizmą gali palikti už dešimčių ir šimtų kilometrų.
Nes, skirtingai nuo kitų mums įprastų maisto produktų, riešutų visiškai suvirškinti negali nei kasos šarminė terpė su savo fermentų rinkiniu, nei žarnyno bakterijos – tai yra, nors ir labai kaloringi, tačiau menkai fiziologiškai įsisavinami maisto produktai, kurių pėdsakų galima rasti ir organizmo šalinimo produktuose. Geriausia, ką galime padaryti norėdami įsisavinti kuo daugiau riešutuose esančių maistinių medžiagų – tai kuo smulkiau juos sukramtyti.
