Robotai Japonijoje: kokią vietą jie užima visuomenėje?

Japonija lyderiauja pasaulyje kaip daugiausia dirbtinio intelekto sukurianti šalis. Humanoidiniai robotai gelbsti buityje, dirba klientų aptarnavimo srityje, padeda ligoninėse, o kartais tiesiog palaiko draugiją vienišiems japonams. Iš tiesų, niekur kitur pasaulyje nesutiksite tiek robotų – tad kokią vietą jie užima visuomenėje, kur ir kaip veikia?
Vaikas ir robotas Pepper
Vaikas ir robotas Pepper / Projekto partnerio nuotr.
  1. Skaitmeninė žmona. „Gatebox“, japoniška įmonė, kuri specializuojasi kuriant dirbtinį intelektą, 2018 metais į rinką išleidžia skaitmeninę žmoną. Vieniši japonai, kurie neturi artimo žmogaus namuose, dabar galės įsirengti skaitmeninės žmonos technologiją. Mažytė mielos merginos, vardu Hikari Azuma, holograma pažadina ryte, linki sėkmės darbe, siunčia žinutes į išmanųjį telefoną, net primena pasiimti skėtį, jeigu lytų, o vakare džiugiai pasitinka sugrįžus. Skaitmeninė žmona reguliuoja temperatūrą namuose, pakelia automatines užuolaidas, įjungia televizorių ar muziką – tad grįžus namo atrodo, kad kažkas gyvena kartu. Įmonė jau sulaukė išankstinių užsakymų, tikisi šios prekės kainą padaryti kuo prieinamesnę plačiajai vartotojų rinkai.
  2. Robotai aptarnauja klientus. Humanoidiniai robotai kai kur Japonijoje jau pakeičia žmones. Jie dažniausiai dirba viešbučiuose, nes moka kalbėti ne viena užsienio kalba, visada yra malonūs ir tikslūs. Henn-na viešbutis (jap. keistas viešbutis) yra pirmasis pasaulyje, kurio darbuotojai yra tik robotai – ten dirba ne tik humanoidai, tačiau ir angliškai kalbantys dinozaurai, robotas-rūbinė, robotas-ranka, veidus atpažįstantis robotas. Robotų integracija klientų aptarnavimo srityje laikoma pažangia ir efektyvia praktika, sumažina klaidų ar nesusipratimų riziką. Tiesa, ne visi tuo džiaugiasi – dalis japonų pripažįsta tik žmogišką aptarnavimą ar laiko humanoidų darbą prastesniu, todėl robotų integracija Japonijos visuomenėje labai priklauso nuo pačių japonų nusiteikimo.
    „Scanpix“/AP nuotr./Humanoidas robotas Japonijos parduotuvėje
    „Scanpix“/AP nuotr./Humanoidas robotas Japonijos parduotuvėje

  3. Robotai augintiniai. Japonijoje yra daugiau naminių gyvūnėlių nei vaikų – japonai laiko net 22 milijonus augintinių! Žinoma, technologinė pažanga neaplenkia ir šios augintinių kultūros. Dirbtinio intelekto augintiniai japonams patinka, nes neprašo nuolatinės priežiūros, juos galima įjungti ir išjungti tik panorėjus, jie būna labai mieli. Įsigyti robotą augintinį japonus skatina ir tai, kad dažnai jie atlieka buitines funkcijas, kaip, pavyzdžiui, dulkių siurblys-katinas, turintis švelnų kailiuką, kurį galima glostyti – tuo jis rinkoje patrauklesnis už įprastą automatinį siurblį. Nors artimoje ateityje robotai augintiniai tikrai nepakeis tikrųjų, tokie keturkojai draugai, kaip robotas šuo, vardu Aibo, po truputį atveria duris naujoms galimybėms – turi atmintį ir mokosi komandų, visai kaip gyvas augintinis.
  4. Robotai gydytojai. Robotai kai kuriose ligoninėse Japonijoje padeda naktinės pamainos metu – jie važinėja koridoriais, kyla liftu, gabena vaistus ir mėginėlius, reikiamus įrankius medikams. Gydytojai gali išsikviesti robotą pagalbininką naudodamiesi planšete, skirti jam užduotį, taip efektyviau išnaudodami savo laiką. Robotai labai padeda ir slaugos namuose – į juos senoliai yra labiau linkę kreiptis, nes nenori trukdyti, kaip jiems atrodo, ir taip užsiėmusių slaugių. Robotai senoliams veda mankštas, mažina įtampą apkabindami ir leisdami mielus garsus, kalbina iš lovos sunkiai pakylančius pacientus ir jeigu reikia – paskambina artimiesiems.
  5. Mokyklinukas robotas su gyvenamąja vieta. Septynerių metų berniukas, vardu Shibuya Mirai (jap. ateitis), visada yra prisijungęs pokalbių programėlėje LINE ir automatiškai atsakinėja į vartotojų žinutes. Kadangi jo hobis yra bendravimas su žmonėmis ir fotografija, robotukas noriai dalyvauja pokalbiuose, juokingai redaguoja atsiųstas asmenukes. Šiam mokyklinio amžiaus berniukui gyvenamąją vietą suteikė Šibuja – viena iš Tokijo seniūnijų, pagarsėjusi kaip verslo ir mados centras. Robotuko „apgyvendinimas“ buvo siekis atkreipti vietinės valdžios dėmesį į seniūnijos gyventojus – berniukas suteikė jiems balsą. Tai pirmasis dirbtinio intelekto robotas, kuris neturi fizinio kūno, tačiau turi tikrą rezidenciją. Shibuya Mirai gyvenamąją vietą patvirtina oficialus sertifikatas, iš kurio berniukas žvelgia plačiai šypsodamasis nuotraukoje.

Dar daugiau apie Japonijos technologinę pažangą ir šiuolaikinę kultūrą sužinosite savaitgalio kelionėje su Japonijos kultūros festivaliu nowJapan Vilniaus senamiestyje, rugsėjo 8–9 dienomis. Daugiau informacijos apie festivalį rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų