Iš tiesų robotas nekuria visiškai naujos melodijos, o improvizuoja pateikta tema. Muzikinę temą kaip pradinius duomenis robotui pagroja žmogus, tam naudodamas ksilofoną arba „midi“ klaviatūrą. Šie duomenys įrašomi į kompiuterį, po to juos apdoroja specialus algoritmas, kuris sukuria daugybę melodijos interpretacijų. Jas sugroja penki robotizuoti styginiai instrumentai.
Šie įrenginiai yra nepriklausomi vienas nuo kito, kiekvienas groja savo partiją, „klausydamas“ lygiagrečiai grojančio kaimyno. Variacijos skiriasi nuo pradinės temos, tačiau kompozicijos branduolys išlieka tas pats.
Kiekvienas robotizuotas instrumentas turi tik vieną stygą, o jų skambėjimas imituoja styginių kvintetą: du smuikus, violončelę ir kontrabosą. Elektronika valdo „robotizuotą pirštą“ (tarsi gyvo muzikanto kairės rankos pirštai), kuris slankioja styga aukštyn-žemyn, taip keisdamas garso aukštį. Vietoj stryko naudojamas pneumatinis cilindras su plaktuku.
Šis robotas-muzikantas sukurtas ne tik pramogai. Jis puikiai demonstruoja, kaip galima pakeisti rankiniu būdu valdomą sistemą autonominių robotų tinklu. Taip kuriamas teorinis pamatas visiškai automatizuotai gamybai ateities fabrikuose.
