„Electrolux“ vardo robotų-siurblių kontekste iki šiol apskritai girdėti nebuvo tekę. Paieškojus internete pavyko rasti vieną 2006 metais gamintą „Electrolux“ siurblį „Trilobite“, o nuo to laiko – tyla. Na, bet tiek to, dėl egzotiško vardo ir labai įdomios siurblio išvaizdos galima surizikuoti dvi savaites pagyventi su prastai valomomis grindimis.
O forma labai įdomi: tai yra pirmas mano matytas siurblys, kuris būtų ne apvalus, ne stačiakampis, ne D raidės formos, o trikampis. Ir, reikia pasakyti, labai kompaktiškas lyginant su visais matytais konkurentais. Bet dar labiau nustebino jo svoris: pats mažiausias toli gražu nereiškia, kad pats lengviausias. Iš tiesų jis yra labai sunkus, o tai nuteikė visai maloniai. Nors galbūt tai nėra labai racionalu ir lengvai paaiškinama, bet didelis siurblio svoris man asocijuojasi su geru pravažumu ir didele akumuliatoriaus talpa.
Siurblys „Electrolux Purei9“, kaip ir priklauso šiuolaikiškam robotui, yra išmanus ir valdomas programėle, nuotoliniu būdu. Siurblio ir programėlės, įrašytos telefone, sujungimas vyko labai paprastai ir be jokių komplikacijų – visa procedūra užtruko gal minutę. Programėlės sąsaja labai paprasta, tačiau pati programėlė neprasta. Pagrindiniame ekrano plote matysite siurblio „parengties būseną“ ir, paspaudus ant paveikslėlio, jeigu siurblys yra pasirengęs darbui (arba tuo metu dirba) galėsite užduoti kurią nors iš šešių komandų: pradėti valymą/stabtelėti, stabdyti valymą, grįžti į pakrovimo stotelę, sudaryti valymo grafiką, valyti vieną tašką ir nustatymų. Viskas ganėtinai paprasta – tiks ir su technologijomis per daug nedraugaujantiems žmonėms. Taip pat programėlė siūlo galimybę prijungti ir daugiau nei vieną siurblį – tai naudinga kelių aukštų namuose (laiptų šie ir bet kokie kiti siurbiantys robotai iki šiol įveikti neišmoko ir vargu, ar kada išmoks).
Toje pačioje programėlėje yra ir vartotojo instrukcija elektroniniu pavidalu, ir trumpas filmuotas instruktažas, kaip pasirūpinti paties siurblio švara, kad jis veiktų be priekaištų. Taigi, programėlės kokybiškumas ir dėmesys tam, kas iš tiesų naudinga naudotojui, nuteikė maloniai.
Apžiūrėjus siurblį iš apačios rasime ganėtinai ilgą (21 cm) pagrindinį šiukšles surenkantį veleną su šepetėliu ir guminėmis plokštelėmis. Yra ir šoninis šepetėlis, užtikrinantis, kad bus surenkamos šiukšlės ir esančios pagrindiniam velenui nepasiekiamose vietose. Šiukšlių rezervuaras didelis, 0,7 litro talpos. Filtras plaunamas – tai yra labai patogu ir prailgina jo ilgaamžiškumą, taigi, sumažina sąnaudas. Nelabai gerai yra tai, kad rezervuaras atidaromas nepatogiai, su gana didele staigaus judesio rizika (dėl ko gali išsibarstyti turinys), be to, šiukšlių išvertimo procesas labai nepatogus, nes ištuštinti rezervuarą nepridrabsčius šiukšlių aplink šiukšlių dėžę yra tikrai sudėtinga.
Gamintojo reikalavimuose įkrovimo vietai buvo nurodyti ganėtinai „prabangūs“ skaičiai: po pusę metrų laisvos erdvės abipus įkrovimo stotelės ir pusantro metro priekyje. Tad teko šiek tiek pastumdyti baldus. O iš po sofos išlindo ilgus metus besikaupę dulkių kamuoliai. Puiku, pirmas bandymų objektas. Įjungiame naująjį robotuką pirmai kelionei ir... stebimės.
Pirmas nustebinęs dalykas – „Electrolux Purei9“ neskuba į plačiuosius „šiukšlių medžioklės plotus“, o pirmiausiai apsisiurbia aplink įkrovimo stotelę. To iki šiol nedarė joks bandytas siurblys, o kamputis, kuriame apgyvendinamas robotas, paprastai būdavo labiausiai apdulkėjusi namų vieta. Su šiuo, panašu, taip nebebus.
Na, o tada kelionė link didžiojo, baisiojo dulkių gumulo ir... tas pranyko iš akių dar tada, kai siurblys iki jo nebuvo privažiavęs. Žvėriška siurbimo galia. Surijo dulkes taip, tarsi būtų nevalgęs nuo pat gamyklos, kurioje buvo surinktas. Beje, tai – ne vienkartinis, pirmasis bado priepuolis, o visiškai normalus darbo režimas. Siurbia jis tikrai efektyviai ir dėl pagrindinio darbo atlikimo kokybės neturiu šiam siurbliui jokių priekaištų, tik komplimentus. Lygiai taip pat gerai išvalomas ir kilimas, o po valymo išpurtomas šiukšlių kiekis nuoširdžiai džiugina.
Stebime kas vyksta toliau: patekęs į pagrindinį kambario plotą siurblys bando susivokti aplinkoje, ją skenuoja ir tarsi susidarinėja patalpos žemėlapį. Pagal gamintojo aprašymą, siurblys dideles patalpas susiskaido į mažesnius plotelius ir juos išvalo nuosekliai, nepalikdamas nė centimetro, kuriame nebūtų nusiurbtos dulkės. Pagal kasdienį namų priežiūros rezultatą ir tai, ką teko stebėti savomis akimis – gamintojas nemeluoja apie nuoseklų grindų valymą, bet dėl didelių plotų suskaidymo į mažesnius subjektyvus vertinimas nėra toks visiškai aiškus: labiau panašu, kad siurblys važinėja „kaip išeina“, bet prisimena, kur dar nebuvo ir grįžta į tas vietas „kada išeina“. Teoriškai „Electrolux Purei9“ per ilgesnį pratinimosi prie konkrečių namų laiką turėtų mintinai išmokti jų išplanavimą ir važinėtis po juos „užmerktomis akimis“, bet praktiškai per dvi bandymo savaites nieko panašaus pastebėti nepavyko.
Navigacijai naudojama „trimačio matymo“ technologija, leidžianti siurbliui nustatyti atstumus iki objektų. Ir tą jis daro itin patikimai – per visą bandymo laiką nė karto neteko girdėti, kad siurblys bumbtelėtų kur į sieną ar spintos dureles. Bet ir pasieniai bei pakraščiai ties baldais visada būdavo išsiurbti – atstumas tarp siublio ir kliūties visada būdavo lygiai toks, kad šoniniam šepetėliui užtektų ilgio prieiti iki pat kliūties. Tai lyg ir įrodo navigacijos kokybę. Jeigu ne vienas „bet“. Panašu, kad „Electrolux“ programuotojai, derinę navigacijos sistemos veikimą, yra dideli atsargumo šalininkai, o dėl to smarkiai nukentėjo judėjimo po patalpas greitis. Ir siurbliui, kurio praktiškai vienintelė navigacijos priemonė yra „akys“ (nors įspaudžiamas bamperis taip pat yra), kartais kyla sunkumų netgi būnant tuščio kambario viduryje – ypač kai pro langą šviečia saulė ir susidaro ryškios apšviestos ir šešėlio dengiamos zonos.
Kur kas didesnės navigacijos problemos išryškėjo perkėlus siurblį į kitus namus su aukštesniu minkštu kilimu: aplink kilimą siurblys apvažiuoja preciziškai, tačiau ant kilimo jo net su dulkių kamuoliais užvilioti nepavyko. O dar kartą siurblys nustebino kai baigė darbą ir grįžinėjo prie savo įkrovimo stotelės: grįžimo metu jam kilimas staiga pasidarė nebe kliūtimi ir ant jo jau buvo galima užvažiuoti. Bet tik tiek – valymu jis jau nebeužsiėmė. Tiesiog faktiškai įrodė, kad bijo kai kurių kliūčių, kurių bijoti neturėtų.
Galbūt toks vizualine informacija pagrįstas sprendimas „lipti ant kliūties ar nelipti“ lėmė tai, kad per bandymo laikotarpį nė karto neteko rasti siurblio užstrigusio – tokio likimo neišvengdavo nė vienas iki šiol bandytas siurblys. Išimtis buvo viena – kai po jau pilno buto valymo bevažiuojant „namo“ siurblys kažkaip sugebėjo įsmukti į tarpelį tarp kėdės ir stalo (ir tai iš dalies šeimininkų kaltė – kambarys nebuvo pilnai paruoštas valymui, kėdė neužkelta ant stalo). Įdomu tai, kad net ir tokio strigimo metu jis buvo ne atsirėmęs į kliūtį, o stovėjo tiksliai per vidurį tarp kelių kliūčių ir užmigo taip ir neradęs kelio tol, kol išseko akumuliatorius.
Dėl itin atsargios navigacijos kenčia ir siurblio akumuliatoriaus darbo trukmė: ten, kur konkurentų gaminiai sugebėdavo apsisukti per vieną įkrovimą, „Electrolux“ nė karto nesugebėjo viso buto išvalyti vienu ypu. Kita vertus, ir navigacijos, ir akumuliatoriaus problemos nėra labai svarbios, nes siurbimo darbas paprastai atliekamas tada, kai šeimininkų nėra namie. Ir standartiniu atveju veikiausiai juk nėra svarbu, ar darbas bus atliktas per valandą, ar per dvi, ar per tris – kur kas svarbiau tai, kad grįžus po darbų namo tikrai nereikės jungti senovinio siurblio ir valyti dulkes tose vietose, kurių nepasiekė šis robotukas.
Kita vertus, dvigubas įkrovimas yra ženklas, kad akumuliatoriaus ciklų rezervas bus išeikvotas greičiau ir juos teks keisti dažniau. Tačiau tai – tik prielaida, kurios nei patvirtinti, nei paneigti per dvi bandymo savaites neįmanoma.
Be to, navigacijos ir trimačio matymo reikalai gali būti patobulinti ir nuotoliniu būdu, programiškai, o bandymams siurblys gautas visiškai „šviežias“. Na, žinoma, ir dar galima viltis, kad po ilgesnio laiko siurblys pats „išmoktų“ namų išplanavimą ir važinėtų drąsiau, greičiau ir taupiau.
Pabaigai siurblio priežiūros reikalai. Kaip jau minėta, šiukšlių rezervuaras turi savų privalumų ir trūkumų (didelis, bet nepatogiai ištuštinamas), o filtras yra plaunamas, kas yra tikrai didelis privalumas. „Electrolux“ animuotose valymo instrukcijose išaiškina, kaip reikėtų išimti ir nurinkti plaukus nuo siurblio ratukų ir pagrindinio veleno, tačiau praktiškai valant į akis krito vienas labai įtartinas dalykas: gana tankūs šuns plaukų rutuliai kaupiasi ir pagrindinio veleno tvirtinimo vietoje, ten, kur besisukančios detalės pasislepia nejudančiame korpuse. Visos pastangos ištraukti plaukus iš to plonučio tarpelio buvo bevaisės – galima bandyti traukti po vieną plauką, bet tai nebūtų labai efektyvu. Iš estetinės pusės toks trūkumas yra visiškai nesvarbus – vis tiek nesimato. Bėda ta, kad tai yra vieta, kurioje akivaizdžiai linkę kauptis plaukai, kurių sankaupos aiškiai matėsi jau po pirmos naudojimo savaitės. Baisu net pagalvoti, kas būtų po metų naudojimo, kiek smarkiai tie susuktų plaukų kaltūnai padidintų trintį ir kaip paveiktų valymo efektyvumą. Kaip bebūtų keista, po jau po kelių dienų susisukusio kaltūno toje įtartinojoje vietoje nebeliko. Jeigu plaukai buvo perdeginti trinties ir kaltūnas nukrito pats – gerai, jeigu jie buvo įtraukti kažkur į tą siurblio vietą, kuri skirta ne šiukšlėms, o elektronikai ir kitiems mechanizmams – labai blogai, tačiau to neišardžius siurblio nustatyti nebuvo įmanoma.
Ir pabaigai – pagrindinis šio siurblio trūkumas. Rekomenduojama jo kaina mažmeninės prekybos taškuose yra 950 eurų.
Privalumai
- Puiki programėlė
- Gera grindų valymo kokybė
- Šoninis šepetėlis
- Didelis šiukšlių rezervuaras
Trūkumai
- „Bailoka“ navigacija
- Kiek per trumpa akumuliatoriaus veikimo trukmė
- Nepatogus šiukšlių išpurtymas
- Įtartini siurblio priežiūros ypatumai
- Didžiulė kaina
Išvados
Bendrai vertinant šis siurblys per dvi pirmąsias savo darbo savaites stebino iš maloniosios pusės – valymo kokybė yra tikrai puiki, ir jeigu nekreiptume dėmesio į jo navigacijos keistenybes bei akumuliatoriaus veikimo trukmę (nes tai iš esmės nėra svarbu, kai siurblys dirba šeimininkams nesant namie), jis būtų beveik nepriekaištingas. Bet įtarimų kelia labai nepatogus kai kurių mazgų valymas, dėl ko po ilgesnio naudojimo laiko galima susidurti su rimtais gedimais. O didžiausia rinkoje roboto-siurblio kaina yra priežastis, dėl kurios jį labai sunku rekomenduoti savo pinigus vis dar skaičiuojantiems skaitytojams.
Kita vertus, jeigu pinigai nebetelpa į kišenes, tuomet tai yra tikrai dėmesio vertas ir nervų negadinantis pirkinys, nes įvertinus „Electrolux“ siurblio pravažumą ir sugebėjimą niekur neužstrigti bei valymo kokybę, jis yra pranašesnis už „Neato Botvac D5 Connected“, jau nekalbant apie „Samsung“ ir „Philips“ siurblius.