Renginys šiais metais keliasi į „Siemens“ areną, kurioje tilps dar daugiau robotikos entuziastų su savais robotais, veiks pramogos bei dirbtuvės, kur lankytojai galės patys išmėginti savo jėgas konstruojant robotą, stebint ir dalyvaujant robotų varžybose. Kaip jau galima įspėti iš „Robotiados 2017“ pavadinimo, ši šventė skirta ne tik ramiam pasivaikščiojimui su ir tarp robotų, – viena svarbiausių renginio dalių – robotų varžybos.
Robotų varžybos: svarbiausia išradingumas
„Robotiados 2017“ varžybose dalyviai varžosi komandomis su savo kurtais ir konstruotais robotais, specialiai parengtiems vienai ar kitai užduočiai atlikti. Šių varžybų tikslas nėra nugalėti bet kokia kaina – labai svarbu pademonstruoti išradingumą, roboto valdymo išmonę, konstruotųjų komandos gebėjimą dirbti drauge ir smagiai praleisti laiką. Dalyvių komandos varžosi pagal pajėgumą suskirstytose grupėse: mėgėjai, kurių robotai yra sukonstruoti iš LEGO bei profesionalai, kurių robotų niekaip nepavadinsi žaisliniais.
Sumo, Mini Sumo, Folkrace, Freestyle robotų mėgėjų ir profesionalų varžybos gniauš kvapą „Robotiados 2017“ metu. Sumo robotai – vieni galingiausių pasirodysiančių varžybose.
Patyrę robotų konstruotojai
Elektros sistemų inžinieriumi įmonėse UAB „Vėjo projektai“ ir UAB „Elektrinio transporto sistemos“ dirbantis Klaipėdos universiteto Robotikos klubo vadovas Olegas Lyan ir Šiaulių universiteto Inžinerijos katedros docentas, UAB „Salda“ inžinierius-programuotojas, Šiaulių robotikos klubo narys Nerijus Ramanauskas pasakoja apie pradžią ir patirtis dalyvaujant robotų varžybose Lietuvoje ir užsienyje.
– Papasakokite daugiau apie save ir robotus.
Olegas: – Esu Klaipėdos universiteto elektros inžinerijos magistrantūros studijų programos absolventas. Mano komandos narys – Augustas Gedgaudas dar studijuoja tą pačią specialybę Klaipėdos universitete. Varžysimės robotų Mini Sumo ir 3 kg Sumo kategorijose.
– Kada susidomėjote robotais?
Olegas: – Susidomėjau robotais dar mokykloje, per televizorių žiūrėdamas amerikiečių ir anglų robotų karus. Galimybių kažką konstruoti savo rankomis tuo metu neturėjau, nelankiau jokių būrelių ar užklasinių veiklų. Tik tapęs pirmakursiu, 2009 m., Klaipėdos universitete sulaukiau Inžinerijos katedros vedėjos prof. Eleonoros Guseinovienės pasiūlymo prisijungti prie Robotikos klubo, tais metais jame pradėjo lankytis ir tuomet dar aštuntokas Augustas. Robotikos klubo vadovu buvo Vitalijus Rodnovas, patyręs pramonės automatikos inžinierius, tuomet dirbęs kompanijoje „Phillip Morris“. Vėliau, vietoje V. Rudnovo robotikos užsiėmimus pradėjau vesti pats, sukonstravau savo pirma robotuką, tapau KU Robotikos klubo vadovu.
Nerijus: – Robotika susidomėjau maždaug prieš 7 metus. Vasaros atostogų metu turėjau nemažai laisvo laiko. Kartu su sūnėnu nusprendėme ką nors sukonstruoti. Daug naršėme internete, radome daug įvairių projektų ir pasirinkome atkartoti vieną iš robotų.
Pirmasis mano kurtas robotas buvo „99 Litų botas“, kurį kartu su sūnėnu konstravome pagal pavyzdį, rastą Elektronika.lt puslapyje. Šis robotas nebuvo skirtas važyboms. Pirmasis varžybinis robotas, kurį sukūriau, buvo linijos sekimo robotas.
– Ar robotika – labiau hobis ar darbas?
Olegas: – Be abejo, robotika yra tik hobis, atnešantis daug konstravimo ir rungtyniavimo malonumo. Žinoma, pasiruošimui reikia nemažai inžinerinio darbo – kelis mėnesius vyksta projektavimas, analizė, simuliacija, skaičiavimas, fizikos reiškinių pritaikymas.
Be to, svarus darbo indėlis ne visada garantuoja pergalę varžybose, tačiau sužadina aistrą tobulinti savo konstrukciją, aišku, atsiranda įgūdžiai, patirtys, auga ambicijos įveikti visus iššūkius.
– Olegai, kas yra BRS ir kaip į įsitraukėte jo veiklą?
– Baltic Robot Sumo (BRS) – Baltijos šalių robotų konstruotojų asociacija, organizuojanti populiariųjų robotų kategorijų tarpusavio rungtynes. BRS remia kompanija „iRobot“, kurios vadovas labai įkvėptas jaunųjų išradėjų įtraukimu į tokio tipo veiklas.
Baltic Robot Sumo yra pirmoji asociacija Europoje, Vitalijaus Rodnovo dėka, gaunanti kvietimus į pasaulines robotų varžybas Japonijoje nuo 2011 m. Sumo varžybų nugalėtojas, paskelbtas „Robotiados 2017“ metu, vyks atstovauti Lietuvą ir BRS į Japonijoje vykstantį pasaulinį robotų sumo turnyrą.
– Kas pasirūpino šia galimybe?
– Baltic Robot Sumo asociacija kasmet gauna kvietimus į Japoniją čempionams jau nuo 2011 m., tačiau kelis metus iš eilės tai buvo siejama su „Robotex“, vykstančia Estijoje, dėl organizacinių trūkumų Latvijos ir Lietuvos varžybų rengime. Mes irgi, kaip planavome anksčiau, stengiamės nacionalines robotų sumo rungtynes imtis organizuoti kasmet, kaip tai daro estai. Nacionaliniai turai turi daug didesnį potencialą pritraukti ir sudominti daugiau dalyvių, pavyzdžiui, iš kaimyninės Lenkijos.
Estijoje vykstančiose varžybose jau kelis metus neatvyksta 3 kg Sumo varžybų dalyvių estų, – šioje kategorijoje grumiasi tik Latvijos ir Lietuvos atstovai. Kasmet tikiuosi, kad į varžybas įsijungs ir lenkai. Šiais metais esame susipažinę su „Fujisoft Inc.“ darbuotojais bei All Japan Robot Sumo Tournament (AJRST) organizatoriais, ir, sutarus su kitais BRS atsotvais, AJRST kvietimai-sertifikatai bus įteikti „Robotiadoje 2017“ nugalėjusiems čempionams.
– Kaip vyksta atranka į All Japan Robot Sumo Tournament?
– Kiekvienais metais sąlygos skiriasi priklausomai nuo biudžeto. Šiais metais kvietimą-sertifikatą vykti į AJRST gauna BRS čempionas, kuris tokiu taps „Robotiados 2017“ metu kovo 24–25 d. Vilniuje. Su laimėtu kvietimu-sertifikatu nugalėtojams bus suteikiama galimybė penkias dienas praleisti Japonijoje, Tokijuje, gyventi 4 žvaigždučių viešbutyje, gauti pusryčius. Organizatoriai taip pat pasirūpins transportu iš ir į oro uostą. Tiesa, skrydžio kainą reikia padengti savo lėšomis. Be to, visiems varžybų dalyviams suteikiama paskatinamoji stipendija – 50 000 jenų (~400 Eur). Pirmosios vietos nugalėtojui atitenka 200 000 jenų (~1 600 Eur) dydžio prizas.
– „Robotiadoje 2017“ galėsime pamatyti 3 kg Sumo robotų varžybas. Kuo ypatingi šioje kategorijoje besivaržantys robotai?
– Šie robotai yra pagrindinė japoniškoji sumo robotų varžybų kategorija, kuriai jau 28 metai. Visos kitos sumo robotų kategorijos yra išvestinės iš šios. Kasmet šioje kategorijoje varžosi vis naujesni, greitesni, sunkiasvoriai inžinierių sukonstruoti robotai.
– Ką išvys žiūrovai varžybų metu?
– Žiūrovai galės pamatyti trumpai vykstančias, bet įnirtingas tikras arba parodomąsias robotų sumo rungtynes. Priklausomai nuo dalyvių, kovos šioje kategorijoje trunka nuo 1 s. iki 3 min. Robotai arba kovoja dideliu greičiu, arba lėtai stumia vienas kitą, arba degina padangas. Triukšmas, sukeltas metalinių korpusų daužymosi garsų, būna bauginantis!
– Jūsų dalyvautos įspūdingiausios varžybos ir aukščiausia užimta vieta?
Olegas: – Esu dalyvavęs tiek daug varžybų, kad jau nelabai sureikšminu laimėjimus ar pralaimėjimus. Kita vertus, labai įsimintinas buvo pirmasis laimėjimas – II vieta 2010 m. Austrijoje vykusiame didžiausiame „RobotChallenge“. Tose pačiose varžybose tais metais III vietą Mini Sumo kategorijoje laimėjo dar vienas konstruotojas iš Lietuvos.
Nerijus: – I vieta linijos sekimo rungtyje „Robotex 2016“ varžybose Taline. Įsimintiniausios varžybos buvo „Robotex 2014“ – tai buvo pirmosios tarptautinės ir tokio masto varžybos, kuriose teko dalyvauti. Žinoma, labai norėtųsi sudalyvauti „RobotChallenge“, vykstančiame Austrijoje.
– Ko palinkėtumėte kitų robotų konstruotojams?
Olegas: – Dirbti! Vykti į varžybas tik su tikslu laimėti! Nepergyventi, kai nesiseka. O jeigu pralaimėjai, pastebėti savo trūkumus ir laimėtojų privalumus, perprasti kitų idėjas, tobulinti, bandyti, ruoštis ir vėl dalyvauti su dideliu ryžtu nugalėti.
Nerijus: – Tam, kad sukonstruotum robotą-laimėtoją, reikia daug domėtis robotika, elektronika, programavimu; analizuoti varžovų robotus; skirti daug laiko bandymams / testavimui; turėti daug bendraminčių šalia, su kuriais galėtum keistis informacija ir pasivaržyti.
Kalbino Robotiados komunikacijos vadovė Indrė Sasnauskaitė.
