Robotiką pamilusi rinkodaros vadovė: „Robotai iš darbo rinkos žmonių neišstums“

Robotika nėra vien mokslinės fantastikos romanų, filmų ir televizijos laidų tema. Pastaruoju metu robotai egzistuoja kartu su žmonėmis įvairiose aplinkose, nors ir ne tokia forma, kokia buvo naudojama jiems vaizduoti mokslinės fantastikos istorijose. 15min KUKA Roboter rinkodaros vadovė Italijos rinkai, KTU alumnė Inga Akulauskaitė papasakojo apie robotikos pasaulį ir kodėl robotai ateityje nepakeis žmonių darbo rinkoje.
Robotų pritaikomumas
Robotų pritaikomumas / Courtesy of KUKA AG

Robotai skirti gyvenimui palengvinti

Siekdama paneigti mitus, Inga kviečia apsilankyti KUKA Roboter įmonėje ir įsitikinti, kad robotai yra skirti palengvinti žmonių gyvenimą. Jie neatima iš žmonių darbo, o padeda jiems dirbti. Ilgą ir įdomią profesinės karjeros patirtį sukaupusi rinkodaros specialistė į robotų industrijos sritį įžengė visai netikėtai.

„Vieną kartą gavau laišką su dideliu oranžiniu logotipu, kuris patraukė mano akį. Darbo aprašymas atrodė tarsi man parašytas. Neturėjau nei plano, nei tikslo keisti darbą, bet draugui įkalbėjus visgi pasiūliau savo kandidatūrą. Po dienos mane pakvietė į darbo pokalbį, taip viskas ir prasidėjo. Kandidatavimas į šią poziciją buvo ilgas ir užtęstas, turėjau keturis darbo pokalbius per tris mėnesius, kol galiausiai mane atrinko. Vos pradėjus dirbti įsimylėjau robotus ir visą pramonę, nesupratau kaip iki šiol galėjau daryti kažką kitą“, – prisiminimais dalijasi pašnekovė.

Puikią karjerą padariusi specialistė užaugo menininkų šeimoje ir ilgą laiką pati troško savo ateitį sieti su menu, tačiau jai gerai sekėsi ir tikslieji mokslai. Tėvų pastūmėta įstojo į KTU universitetą ir pradėjo studijuoti ekonomiką.

Ši sritis jai puikiai sekėsi, tačiau jos širdis buvo kitur. Anot pašnekovės, studijuodama ekonomiką ją susižavėjo rinkodara, kur persipina skaičiai, duomenys ir menas. “Marketingas yra pusiau mokslas, pusiau intuicija, pusiau kūryba. Marketingas tapo mano pašaukimu, netikėtai atrasta meile, tai mokslas, kuriame galėjau išreikšti ir savo kūrybą“, – teigia pašnekovė.

Marketingas yra pusiau mokslas, pusiau intuicija, pusiau kūryba

I.Akulauskaitė vis prisimena KTU gimnazijos direktoriaus B. Burgio pasakytus žodžius: „Imkit daugiau nei jums duoda“. Šiuo posakiu ji vadovaujasi visą gyvenimą.

Vienas iš jos gyvenimo tikslų buvo iki 25-erių metų turėti du bakalauro diplomus ir darbo patirties. Tad, studijuodama KTU dalyvavo įvairiose studentams siūlomose programose. Pašnekovė buvo išvykusi su „Work and Travel USA“ bei pasinaudojus ERASMUS+ programa dalį studijų praleido Italijos Paduvos universitete.

Courtesy of KUKA AG/Robotai
Courtesy of KUKA AG/Robotai

Paduvos universitete pašnekovė sėkmingai išlaikė egzaminus italų kalba bei gavo pasiūlymą likti studijuoti strateginio valdymo programoje. Studijų metu gautas pasiūlymas dirbti Italijoje lėmė ir jos karjeros kelią. Prieš įsidarbinant robotų industrijos srityje ji dirbo rinkodaros ir pardavimų srityje. „Turėjau daug darbų, bet nei vieno nesigailiu, visus myliu, visa ta kelionė mane atvedė ten kur aš esu dabar."

Paklausta apie robotus ji gali kalbėti valandų valandas. „Jeigu turėtume penkias dienas, tai penkias dienas ir kalbėčiau“, – šypsosi pašnekovė.

Nuo automobilių testavimo iki picų gamybos

Ekskursijos metu buvo galima susipažinti su įvairios paskirties robotais. Jie dirba ten, kur nereikia rankų darbo. Robotika ypatingai svarbi automobilių gamyboje, aeronautikoje, maisto pramonėje, stiklo gamyboje, liejyklose.

Robotai gamina akinių kojeles, testuoja automobilių sėdynes, surenka telefonus, padeda iškalti marmurą ir net gamina picas. Pavyzdžiui, visiems gerai pažįstamų, šokoladinių kiaušinių gamyba ir pakavimu užsiima 18-lika KUKA robotukų, ir kiekvienas iš jų turi savo darbą: vienas paima dėžutę, kitas sulanksto popieriuką, trečias perskanuoja, ketvirtas pasveria ir t.t.

KUKA Roboter gaminami robotai plačiai naudojami ir medicinos srityje: magnetinis rezonansas, vėžio gydymas, kaulų ar plaukų persodinimo operacijos jau nebevyksta be robotų pagalbos. Jų pagrindu yra pagaminti ir garsiausi pasaulio atrakcionų parkai. Robotai naudojami ir kine bei spektakliuose, kaip scenos dalyviai ar atrakcijos kūrėjai.

Courtesy of KUKA AG/Robotai medicinoje
Courtesy of KUKA AG/Robotai medicinoje

Roboto gyvavimo trukmė – apie 12 metų, o kaina prasideda nuo 15 tūkstančių eurų ir gali viršyti 200 tūkst. eurų. Prie robotų kūrimo dirba didelė komanda, įvairiausių specialistų. Paprastesni standartiniai robotai yra sukuriami per 2-3 metus. Sudėtingesni robotai, kurie gali dirbti kartu su žmogumi, yra kuriami daug ilgiau. Įdomu tai, kad vieną robotą galima išmokyti daugybės skirtingų amatų.

2010-siais metais visame pasaulyje buvo parduoda 121 tūkst. robotų, o 2020-siais metais 384 tūkstančiai. Ateinančius penkerius metus planuojamas 6-8 procentų robotų pardavimų augimas. Pasak I.Akulauskaitės, robotų paklausos augimą lemia tai, kad žmonės visko nori greitai ir dabar, vartotojai tapo labai išrankūs, poreikių kaita skatina augančią gamybą, todėl robotų įsiliejimas į darbo rinką leidžia optimizuoti procesus ir padeda žmonėms efektyviau dirbti.

„Visi darbai, kurių žmonės nebenori dirbti yra perduodami robotams. Mes bijom, kad ateis robotai ir atims iš mūsų darbą, bet iš tikrųjų yra priešingai, kuo daugiau yra automatizacijos, kuo daugiau pramoniniai principai yra įvaldyti, tuo geresnį gyvenimą gyvena žmonės, tuo geresnius darbus dirba. O įdarbinimo lygis kyla, nedarbingumas mažėja. Atsiranda tokios specialybės apie kokias prieš dešimt metų net nesusimąstėme“, – teigia rinkodaros vadovė.

Visi darbai, kurių žmonės nebenori dirbti yra perduodami robotams

Jau dabar labai trūksta robotų programuotojų tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Programuotojai darbo pasiūlymų susilaukia dar studijų metu. Trūksta ir specialistų, kurie įvertintų pramonės automatizacijos procesų galimybes, įmonėse valdytų skaitmenizacijos procesus.

Pašnekovė džiaugiasi, kad Lietuvoje pradėti ruošti verslo skaitmenizavimo specialistai, kurie išmanys projektų ir pokyčių valdymą, procesų robotizavimą įmonės veikloje, gebės dirbti tarpdisciplininėse komandose kartu su IT specialistais.

Asmeninio archyvo nuotr./Inga Akulauskaitė
Asmeninio archyvo nuotr./Inga Akulauskaitė

Pandemijos metu viskam aprimus, Inga pradėjo ieškoti naujų iššūkių. Vienas iš jų grįžimas į mylimą universitetą. „Grįžti į KTU buvo vienas iš teisingų pandemijos pastūmėjimų, toks malonus gyvenimo ciklas, atradau daug naujų ryšių su Lietuva, atgijo daug senų pažinčių, viena iš jų su KTU dėstytoju K. Duoba, kuris ir pasiūlė čia dėstyti“.

Baigiantis ekskursijai po KUKA Roboter robotų ekspozicijos salę, pokalbį pašnekovė užbaigia įkvepiančiais žodžiais: „Imkit daugiau negu jums duoda, o aš jaučiu, kad atėjo laikas, kai aš galiu duoti atgal. Nes, tiek KTU gimnazija, tiek universitetas, man tikrai labai daug davė, o atsiradus ryšiui su Alma Mater, jaučiuosi labai laiminga. Tai buvo mano pagrindas, mano kelionės pradžia, tad dabar noriu pasidalinti, galbūt kažką įkvėpti ar paskatinti“, – teigia Inga Akulauskaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis