Robotų įstatymai: kas nutiks, jei intelektualūs robotai nusikals?

Vis dėlto robotų įstatymų tema yra sritis, kurią būtina nagrinėti, ieškant palankiausių įmanomų sprendimų. Technologijoms sparčiai judant į priekį, robotų integracija į visuomenę taip pat didėja, o jų įstatyminė kontrolė vis dar išgyvena akmens amžių, ignoruojantį akivaizdų evoliucijos progresą.

„Nors daugelis teigia, jog tokia ateitis yra pernelyg tolima, kad vertėtų šias problemas analizuoti, prisiminkite – robotas jau buvo areštuotas dėl to, kad pirko narkotikus. Šis faktas atspindi, kad mes absoliučiai ignoruojame kuriamos technologijos pažangą. Pažvelkite į praeities pamokas – dauguma mūsų vis dar prisimena pasaulį be interneto, socialinės žiniasklaidos, mobiliųjų technologijų, GPS ar netgi mobiliųjų telefonų bei kompiuterių. Šios, kažkada dramatiškos bei revoliucinės, inovacijos įžengė į mūsų kasdienybę ir sukūrė daugybę teisinių iššūkių“, – portale „The Conversation“ publikuotame straipsnyje rašo Jeffrey Wale'as ir Davidas Yuratichas.

Ar robotams galioja „Mens Rea“ principas?

„Kaip greitai priimame technologiją it savaime suprantamą dalyką. Visgi turėtume pagalvoti ir apie teisines pasekmes. Viena iš mūsų teisinės sistemos funkcijų yra reguliuoti juridinių bei fizinių asmenų elgesį ir nubausti tuos, kurie sistemą pažeidžia. Įstatymai taip pat suteikia saugumo pojūtį nukentėjusiems bei atsidūrusiems keblioje padėtyje. Teisiniai individai – žmonės, kompanijos bei kitos organizacijos, kurioms galioja numatyti įstatymai ir pareigos. Tie, kurie kuria, projektuoja, stato ir parduoda intelektualius mechanizmus – turi teisinių įsipareigojimų, bet o kaip patys mechanizmai? Mūsų mobilieji telefonai, net su integruotomis „Cortana“ ar „Siri“ sistemomis, nepriskiriami fiziniams asmenims taikomoms konvencijoms. Tačiau kas, jeigu automatiniai sprendimai, ateityje sukurs neatitaisomus, žalingus padarinius?

123rf nuotr./Dirbtinis intelektas

Baudžiamoji teisė turi dvi svarbias koncepcijas. Pirmoji – atsakomybė kyla iš žalos ar ketinimo žalą sukelti, tiesiogiai ar netiesiogiai. Prietaisai, pavyzdžiui, „Google“ autonominis automobilis, turi akivaizdų potencialą sukelti žalą – nužudyti ar sugadinti turtą. Taip, intelektualios programinės įrangos turi potencialą sukelti fizinę žalą, bet taip pat rizika apima ir kitus veiksnius – finansinius nuostolius.

Antra – baudžiamoji teisė dažniausiai reikalauja įrodyti nusikaltėlio pakaltinamumą. Mens Rea principas – nusikaltimas ir paskirta bausmė turi atitikti nusikaltėlio psichinę būseną bei veiksmų intensyvumą nusikaltimo metu. Tai reiškia, kad sąmoningi veiksmai yra baudžiami griežčiau nei tie, kurie buvo atlikti nesąmoningai. Būtent šis faktas iškelia problemą autonominių robotų įstatymuose. Kaip mes galime įrodyti negyvų būtybių ketinimų sąmoningumą, ir kaip tai įmanoma padaryti naudojantis esamais baudžiamosios teisės principais?“, – klausia J. Wale'as ir D. Yuratichas.

Dirbtinio intelekto grėsmė žmonijai – populiari tema, analizuojama mokslininkų, inžinierių, verslininkų, sociologų ir psichologų

Kas atsakingas?

Dirbtinio intelekto atsakomybė už veiksmus nėra nauja problema – panašios aplinkybės dažnai susidaro tiriamose nusikalstamose įmonių veiklose. Pastarasis faktas, beje, skatina nagrinėti idėją, jog už robotų veiksmus turėtų būti atsakingi jų gamintojai. Tačiau toks įstatymų taikymas nuo atsakomybės absoliučiai atleistų robotų operatorius. Probleminiu aspektu tampa ir infrastruktūra. Taip pat žmonių įstatymų ir robotų įstatymų sąveika.

„Pavyzdžiui, analizuojant padėtį magistralėse, priimta reguliavimo sistema numato, kad transporto priemonėje yra vairuotojas. Tačiau atsiradus absoliučiai autonominiams automobiliams, tokia sistema reikalaus didelių pokyčių, garantuojančių saugią sąveiką tarp žmonių ir robotų“, – dėsto Jeffrey Wale ir David Yuratich.

Akivaizdu, kad robotų įstatymai reikalauja ypatingo dėmesio. Neišspręstos teisinės problemos gali sukelti rimtų neigiamų padarinių modernioje ateityje, kuri, naujovėms sparčiai integruojantis į mūsų gyvenimus, neatrodo pernelyg tolima. Neapibrėžti robotų veiklos įstatymai kelia grėsmę ne tik aplinkiniams, bet ir inovatyvių mechanizmų kūrėjams, savininkams ir naudotojams. Įstatymų trūkumas apsunkina robotų ir žmonių sąveiką, be to, kelia dar didesnę paniką tikintiems, jog kažkada robotai užvaldys pasaulį.