Istoriniai šaltiniai rodo, jog 1504 m. pačioje vasario pabaigoje Kristupo Kolumbo ekspedicija dėl atsargų papildymo Jamaikos saloje su vietos gyventojais įsivėlė į konfliktą. Atėjūnai indėnams pagrasino, kad naktį iš jų atims Mėnulį. Netrukus – kovo 1-ąją – gerokai išgąsdindamas jamaikiečius, Mėnulis iš tikrųjų grėsmingai užtemo, ir čiabuviai pakluso baltaveidžių valiai...
Iš tiesų jokio stebuklo neįvyko – tiesiog europiečiai neblogai išmanė dangaus kūnų mechaniką – gan tiksliai mokėjo apskaičiuoti Saulės ir Mėnulio užtemimus. Iš tiesų jau prieš kelis tūkstančius metų senovės graikų, babiloniečių, egiptiečių ar kinų astronomai aptiko dėsningumus, leidusius prognozuoti nors ir ne dažnai, tačiau periodiškai pasikartojančius dangaus reiškinius.
Šiandien patikimai žinome, jog Mėnulio užtemimas įvyksta tuomet, kai natūralusis mūsų palydovas, skriedamas aplink Žemę, patenka į jos šešėlį, taigi Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja viena linija.
Tiesa, astronomai išskiria tris užtemimo variantus: kuomet Žemės šešėlis Mėnulį „praryja“ visiškai, įvyksta pilnas užtemimas (toks užtemimas Lietuvoje paskutinį kartą buvo stebimas praeitų metų rugsėjį, o kito sulauksime tik 2018 metų liepos pabaigoje).
Jei šešėlį kliudo tik Mėnulio kraštas, stebime dalinį užtemimą.
Situacija, kai Mėnulis pakliūva į Žemės pusšešėlį, vadinama pusšešėliniu užtemimu.
Įspūdingiausias iš jų, žinoma, yra pilnas užtemimas, kadangi mūsų planetos kaimynas nuosekliai pereina visas fazes – pusšešėlinę, dalinę ir galiausiai visišką, o šešėliui nuslenkant fazės pasikartoja atvirkštine tvarka.
Mėnulio užtemimas – palyginti retas reiškinys, per metus įvykstantis tik kartą ar du. Per kiekvieną pilnatį užtemimo nematome todėl, kad Mėnulio orbitos plokštuma nesutampa su Žemės, o yra truputėlį pasvirusi. Dėl šios priežasties Mėnulis, lėkdamas savo dangiškuoju keliu, dažniausiai atsiduria „virš“ arba „po“ šešėliu. Įspūdis, jog Mėnulio užtemimai vyksta dažniau nei Saulės, atsiranda dėl to, kad Mėnulio užtemimas matomas visame planetos pusrutulyje, atsuktame į jį, o Saulės – siaurame kelių šimtų kilometrų ruože.
Rugsėjo 16-osios, penktadienio, vakarą Lietuvoje Mėnulis tekės maždaug 19 val. 30 min.
„Priešingai nei Saulės užtemimo atveju, bet kurios Mėnulio užtemimo fazės stebėjimui nereikia jokių apsaugos priemonių akims, – sako Lietuvos etnokosmologijos muziejaus lektorius dr. Vidas Dobrovolskas, – žiūrėti galima tiek plika akimi, tiek žiūronu ar teleskopu. Nors miesto šviesos grožėtis reiškiniu neturėtų kliudyti, vis dėlto geriau pasirinkti tamsią, atvirą vietovę užmiestyje. Banali, tačiau būtina sąlyga, žinoma, visiškai giedras dangus“, – pabrėžia astronomas.
Rugsėjo 16-osios, penktadienio, vakarą Lietuvoje Mėnulis tekės maždaug 19 val. 30 min. (16 val. 30 min. pasauliniu laiku), taigi pusšešėlinis užtemimas prasidės vos tik jam patekėjus, žemokai virš rytų horizonto. Pilkšvu šydu užklotas Mėnulio pilnaties veidas vis aukščiau kops dangaus skliautu, kol iš pusšešėlio išsivaduos prieš pat vidurnaktį (apie 21 val. pasauliniu laiku), jau spindėdamas gan aukštai virš pietryčių horizonto.
Gerų įspūdžių!
