Tarp rusiško bepiločio kovinio orlaivio „S-70 Ochotnik“, kuris, kaip pranešama, buvo numuštas pačių rusų, nuolaužų Ukrainos gelbėjimo tarnybos aptiko valdomos sklendžiančiosios bombos „UMPB D-30“ fragmentų. Ši iš oro paleidžiama amunicija pirmą kartą buvo užfiksuota per rusų tolimojo nuotolio smūgius Charkivui 2024 m. kovo mėn.
„UMPB D-30“ buvimas katastrofos vietoje leidžia manyti, kad rusų pajėgos ketino naudoti „S-70 Ochotnik“ kaip bombonešį tiksliai valdomoms sklendžiančioms bomboms.
Leidinio teigimu, „UMPB D-30“ pasirinkimą vietoj dažniau naudojamų „UMPK“ galima paaiškinti tuo, kad „S-70“ konstrukcijoje panaudotos nematomumo (angl. – stealth) technologijos, todėl jis ginklus neša savo viduje. Tai leidinys paaiškino dar prieš internete pasirodant nuolaužų nuotraukoms.
„UMPK“, kurios pagrindą sudaro didelė „FAB“ bomba, paprasčiausiai netilptų į vidinius drono skyrius.
Be to, „UMPB D-30“ pasižymi didesniu nuotoliu. Skirtingai nei „UMPK“, kuri iš esmės yra laisvai krintanti bomba su sparnais ir nukreipimo sistemomis, „UMPB“ iš pradžių buvo sukurta kaip sklendžianti bomba. Ji pasižymi įspūdingu 90 km nuotoliu, todėl „S-70“ gali suduoti smūgius saugesniu atstumu.
Tikėtina, kad Maskva šį dronų ir bombų derinį laiko veiksmingu sprendimu smūgiams iš oro prieš Ukrainą. Vykdant tokias misijas rizikuojama tik bepiločiu dronu, nors ir brangiu. Be to, bepiločio orlaivio naudojimas yra ekonomiškesnis nei pilotuojamo orlaivio, pavyzdžiui, „Su-34“, iš dalies dėl to, kad bepilotis orlaivis yra vienmotoris, o tai sumažina techninės priežiūros ir degalų išlaidas.
Be to, Rusija dažnai tvirtina, kad „Ochotnik“ yra „nematomas“ dronas, ir todėl jį galima dislokuoti arčiau fronto linijos, kad „UMPB D-30“ smūgiai būtų vykdomi giliau į priešo teritoriją.
Ukrainos ekspertai ištirs nuolaužas, ypač jų elektroninius komponentus, nes tikėtina, kad bus nustatyta, jog jose yra svarbių užsienio dalių, kaip ir daugelyje kitų rusiškų pažangių ginklų sistemų.
Ši analizė gali atskleisti tiekimo kanalus, kuriais tokie komponentai pasiekia Rusiją.