Problema tame, kad betonas yra neelastingas. Jis yra labai stiprus, kai yra spaudžiamas – kai jį slegia viso dangoraižio svoris, kai ant jo važinėja sunkvežimiai, kai ant jo stovi jūsų namas. Tačiau tempiamas jis lengvai skyla, todėl net per betono grindinį išlindęs žolės daigelis gali sukurti gilų plyšimą. Išeitis – gelžbetonis. Kitaip tariant, metalo strypais sutvirtintas betonas. Tačiau ir jis turi trūkumų. Visų pirma, betono liejinio kokybė tuomet daug labiau priklauso nuo žmogaus profesionalumo ir klaidų. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad prie metalinių gelžbetonio elementų prisišliejusi drėgmė ir net bakterijos gali per greitai susilpninti konstrukciją.
Tačiau kaip sukurti elastingesnį betoną? Mokslininkai apie tai galvoja jau kurį laiką. Jei pavyktų surasti atsakymą, betonas kai kuriose vietose galėtų pakeisti dabar naudojamą plieną (bet tikrai ne visur). Inovacija galbūt jau yra ruošiama Rusijoje.
Vladivostoke įsikūrusiame Tolimųjų Rytų federalinio universiteto Karinių mokslų centro mokslininkai sugalvojo, kaip sukurti trūkinėjimui atsparų betoną (apie tai, kiek jų sprendimas yra originalus – šiek tiek vėliau). Mokslininkai net 40 proc. sumažino įprastame betono recepte numatytą cemento kiekį ir jį pakeitė kitokiu užpildu – ryžių lukštų pelenais, silicio dioksido smėliu ir kalkakmenio smulkinimo proceso atliekomis. Visos šios medžiagos yra lengvai prieinamos ir sąlyginai pigios. Iš tikrųjų toks betonas galėtų būti ne tik elastingesnis, bet ir draugiškesnis aplinkai bei pigesnis.
Rusų mokslininkai, aišku, iš karto nurodė, kad naujos rūšies betonas puikiai tiktų bunkeriams ir tvirtovėms. Popularmechanics.com spėja, kad elastingesnis betonas taip pat praverstų šiek tiek judančioms konstrukcijoms, tokioms kaip tiltai. Galiausiai, elastingesnis betonas praverstų ir kaip aikštelių danga.
Ryžių lukštai, kurie tikriausiai jums labiausiai ir krito į akis tame recepte, jau kurį laiką svarstomi kaip galimas užpildas betono mišiniuose. Jie yra labai smulkūs, tačiau tvirti dėl savo pluoštinės struktūros. Ryžių lukštai betone yra tarsi tūkstančiai mažyčių geležinių strypų gelžbetonyje. Tačiau kartu tai – ir drėgmę absorbuojanti medžiaga, todėl mokslininkai ketina naudoti ne pačius lukštus, o jų pelenus, kuriuose labai daug silicio dioksido.
Arthuro R. Bowmano užtvanka Kalifornijoje jau buvo suremontuota naudojant ryžių lukštų pelenų betoną. Taigi Rusijos mokslininkų idėja nėra visai nauja. Tiesą sakant, visai nenauja – tas remontas vyko dar 1997 metais. Tačiau tuomet JAV mokslininkai džiaugėsi puikiais rezultatais – ryžių lukštų pelenų betonu užpildyti plyšiai puikiai atlaikė šalčio/karščio ciklus. Taigi idėja potencialo tikrai turi, tačiau Rusijos mokslininkams galbūt šiuo atveju labiau tiktų ne kūrėjų, o senesnių technologijų tobulintojų (blogiausiu atveju – plagiatorių) titulas.
