Įstatymas įsigalios nuo 2020 m. liepos. Jis galios išmaniesiems telefonams, kompiuteriams ir išmaniesiems televizoriams.
Įstatymo šalininkai tvirtina, kad jo tikslas – skatinti Rusijos technologijų vystymą ir palengvinti technologijų naudojimą šios šalies gyventojams, įsigyjantiems naujus įrenginius.
Bet oponentai baiminasi dėl galimų sekimo įrankių įdiegimo ir kai kurių gamintojų pasitraukimo iš Rusijos rinkos.
Tiesa, įstatymas nedraudžia pardavinėti telefonus su tipine jų programine įranga – tiesiog juose taip pat privalės būti įdiegti rusiški „analogai“.
Rusijos žemesniuosiuose parlamento rūmuose už įstatymo priėmimą balsuota ketvirtadienį. Visą sąrašą įrenginių, kuriems galios reikalavimas įdiegti ir rusiškos programinės įrangos, nustatys šalies vyriausybė.
Vienas iš įstatymo projekto bendraautorių, Olegas Nikolajevas, paaiškino, kaip jo sumanymas turėtų pasitarnauti šalies gyventojams.
„Kai įsigyjame sudėtingus elektroninius įrenginius, juose jau būna iš anksto įdiegtų individualių programėlių, daugiausiai vakarietiškų. Savaime suprantama, jas pamatęs žmogus gali pagalvoti, kad vietinių alternatyvų joms nėra. O jei greta iš anksto įdiegtų programėlių taip pat pasiūlysime rusiškų alternatyvų, tuomet žmonės turės teisę pasirinkti“, – sakė parlamentaras.
Bet įstatymo leidėjus dėl šios idėjos kritikuoja ir gamintojai, ir technologijų prekybininkai.
Buitinės technikos ir kompiuterinės įrangos gamintojų bei prekybininkų asociacijos (RATEK) atstovai tvirtina, kad kai kuriuose įrenginiuose tiesiog nėra galimybės įdiegti rusišką programinę įrangą ir kad šią įrangą gaminančios tarptautinės įmonės dėl šio įstatymo gali pasitraukti iš Rusijos rinkos.
Kiti išreiškė susirūpinimą, kad tokiu įstatymų ketinama legalizuoti vartotojų stebėjimą naudojant rusiškas programas.
Per kelis pastaruosius metus Rusijos valdžia imasi vis griežčiau kontroliuoti skaitmeninę šalies erdvę, reikalauja, kad paieškų varikliai nerodytų kai kurių rezultatų, taip pat nesėkmingai reikalauja privačių susirašinėjimo programėlių pokalbių iššifravimo raktų.
Naujausias stambaus masto skaitmeninis projektas, įvykdytas Rusijoje – tai sukurta galimybė „rusišką internetą“ izoliuoti nuo pasaulio, visą skaitmeninį eismą apribojant tik šios valstybės ribose, nesinaudojant užsienio infrastruktūra.
Kremlius tvirtina, kad toks veiksmas pagerins kibernetinio saugumo padėtį, tačiau kritikai tvirtina, jog taip kuriama interneto ugniasienė, primenanti tą, kuri jau ne vienerius metus naudojama Kinijoje.
