Maskva šią taktiką vaizduoja kaip įrodymą, kad Ukrainos oro pajėgos yra tokios silpnos, jog Rusijos pajėgos gali sau leisti švaistyti brangias priešlėktuvines raketas antrinėms užduotims. Tačiau labiau tikėtina priežastis yra ta, kad neviltis ir nusivylimas verčia Kremlių panaudoti visus turimus ginklus, kad ir kokie netinkami jie būtų užduočiai atlikti.
S-400 „Triumf“ yra mobili tolimojo nuotolio sistema „žemė-oras“, kuri laikoma Rusijos atitikmeniu JAV raketoms „Patriot“. Apskaičiuotas S-400 veikimo nuotolis yra apie 400 km ir Rusija teigia, kad šis ginklas yra veiksmingas prieš lėktuvus, sparnuotąsias ir balistines raketas bei bepiločius orlaivius.
Buvo pranešimų apie S-400 dislokavimą Donbaso regione siekiant perimti raketas HIMARS, kurias Ukraina nuo praėjusios vasaros naudoja su niokojančiu poveikiu. Tam tikru mastu tai nėra neįprasta.
Ukraina yra naudojusi S-300 – S-400 pirmtaką – ir amerikiečių gamybos „Patriot“, kad perimtų sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir net hipergarsinius ginklus „Kinzhal“.
Problema ta, kad HIMARS šaudoma valdomų daugkartinio paleidimo raketų sistemos amunicija yra GPS valdomos artilerijos raketos, kurių veikimo nuotolis yra daug mažesnis nei sparnuotųjų ir balistinių raketų.
GMLRS, paleidžiamos į taikinius palyginti netoli fronto linijos, turi kitokią trajektoriją ir daug trumpesnį skrydžio laiką, per kurį oro gynybos sistema gali jas perimti.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro Priešraketinės gynybos projekto direktoriaus pavaduotojas Ianas Williamsas mano, kad S-400 galėtų perimti HIMARS raketą, bet ne labai lengvai. Tinkamesnė sistema HIMARS raketoms naikinti būtų Izraelio „Iron Dome“, kuris dažnai perimdavo nedideles raketas ir net minosvaidžio sviedinius.
Ukraina prašė Izraelio „Iron Dome“, bet Izraelis atsisakė, greičiausiai iš dalies dėl susirūpinimo Izraelio santykiais su Rusija.
Nors S-400 naudojimas prieš HIMARS rodo, kad Rusija susiduria su sunkumais priešlėktuvinės gynybos srityje, iš tikrųjų Kremliaus neviltį rodo S-400 ir S-300 perėmėjų naudojimas Ukrainos miestų bombardavimui „žemė-oras“.
„Jos gali būti tik teroro ginklas, nes yra labai netikslios, kai naudojamos kaip žemė-oras“, – sakė I.Williamsas apie pakartotinai panaudotas perėmimo raketas.
Maskva griebėsi bombarduoti Ukrainos infrastruktūrą, tikėdamasi išlaikyti spaudimą Kyjivui. Ši oro kampanija apkrauna Rusijos atsargas, todėl Maskva naudoja senesnes sparnuotąsias ir balistines raketas, taip pat bepiločius orlaivius. Šiomis aplinkybėmis Maskva gali manyti, kad netinkama raketa yra geriau nei jokios raketos.
Ukrainos ir Didžiosios Britanijos žvalgyba 2022 m. padarė išvadą, kad intensyvus Rusijos vykdomas Ukrainos miestų ir infrastruktūros bombardavimas išeikvojo jos raketų atsargas. Kai kurie analitikai nesutinka su šiuo vertinimu, tačiau amunicijos trūkumas kelia susirūpinimą abiem pusėms.
