Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi organizacija „Conflict Armament Research“ (CAR), tirianti ginklų komponentus, nustatė, kad Irano Rusijai parduodami dronai „Shahed-136“ varomi varikliu, sukurtu pagal Vokietijos technologiją. Šią technologiją Iranas neteisėtai įsigijo beveik prieš 20 metų.
Ši išvada, padaryta išsamiai ištyrus Ukrainoje rastus komponentus ir perduota tik CNN, pabrėžia Irano gebėjimą imituoti ir tobulinti neteisėtai įgytas karines technologijas.
Vakarų pareigūnai taip pat nerimauja, kad Rusija gali pasidalyti su iraniečiais Vakarų gamybos ginklais ir įranga, rasta Ukrainos mūšio lauke. Kol kas nėra tvirtų tokio scenarijaus įrodymų.
Tačiau Teherano ir Maskvos santykiai tapo daug glaudesni. Rusija nori Irano bepiločių lėktuvų ir balistinių raketų, o Iranas nori Rusijos investicijų ir prekybos. Pasak Irano pareigūnų, per pastaruosius metus Rusija tapo didžiausia užsienio investuotoja Irane.
Tuo tarpu rusams iranietiški dronai yra pigus pakaitalas daug brangesnėms raketoms, kurių atsargos, pasak Vakarų pareigūnų, mažėja.
Pernai spalį Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sakė, kad Rusija užsakė apie 1700 įvairių tipų Irano bepiločių orlaivių. Ukraina įrodė, kad moka numušti „Shahed-136“, tačiau tai išsekina ir taip menką priešlėktuvinę gynybą. Nepaisant palyginti nedidelio sprogstamojo užtaiso – iki 40 kg, tikslus „Shahed-136“ smūgis vis tiek gali padaryti daug žalos.
Pagamintas pagal vokišką technologiją
Nuo praėjusių metų lapkričio iki 2023 m. kovo CAR pavyko ištirti 20-ies Ukrainoje pagamintų Irano bepiločių orlaivių ir amunicijos komponentus, maždaug pusė jų – „Shahed-136“.
Jai pavyko patvirtinti, kad „Shahed-136“ variklį atgaline tvarka sukonstravo Irano bendrovė „Oje Parvaz Mado Nafar“ – žinoma kaip „Mado“ – įsikūrusi Šokhio mieste Komo provincijoje. Praėjusių metų gruodžio mėn. Jungtinė Karalystė, JAV ir Europos Sąjunga šiai bendrovei pritaikė sankcijas.
CAR tyrėjai rado „Mado“ žymenų ant dronų variklių uždegimo žvakių dangtelių, taip pat „Mado“ naudojamų serijos numerių sekų.
Vakarų vyriausybių ir Jungtinių Tautų teigimu, „Mado“ atlieka labai svarbų vaidmenį ekspansyvioje Irano dronų pramonėje. Tą pačią serijos numerių schemą pastebėjo ir JT tyrėjai, nagrinėjantys dronų atakas prieš Saudo Arabiją, kurias, kaip įtariama, vykdė Irano husių sąjungininkai Jemene, taip pat praėjusiais metais vykdytas raketų atakas prieš Abu Dabį.
CAR analitikas iš Persijos įlankos regiono Taimuras Khanas CNN sakė, kad Irano bepiločių orlaivių sistemos nuolat tobulinamos ir modernizuojamos, o „jų taikinių nustatymo ir nukreipimo sistemos bei kovos su trukdžiais galimybės tampa vis tikslesnės“.
Ilgos paieškos
„Mado“ variklio konstrukcija byloja apie intensyvias Irano pastangas, trunkančias apie 20 metų, įsigyti vakarietiškų technologijų savo bepiločiams lėktuvams ir raketoms, atsižvelgiant į plačiai taikomas tarptautines sankcijas.
2006 m. Iranas neteisėtai įsigijo Vokietijos bendrovės „Limbach Flugmotoren“ pagamintus dronų variklius. Po trejų metų Irano inžinierius Yousef Aboutalebi paskelbė, kad jo bendrovė sukūrė bepiločių orlaivių variklį.
Ši bendrovė tapo „Mado“.
Pasak CAR, atrodo, kad ši bendrovė bandė nuslėpti savo vaidmenį kuriant „Shaheds“ dronus. Tyrėjai nustatė, kad Ukrainoje rastų bepiločių orlaivių komponentų originalūs serijiniai numeriai buvo ištrinti, akivaizdžiai siekiant nuslėpti jų kilmę.
„Šie pakeitimai neleido tyrėjams nustatyti įsigijimo tinklų, palengvinančių tarptautinį pagrindinių komponentų tiekimą į Iraną“, – teigia CAR.
Tarp kitų Irano įsigytų ir nukopijuotų Vakarų komponentų yra Čekijoje pagamintų raketų dalys. 2020 m. JT ekspertų ataskaitoje teigiama, kad Irano raketų „Quds-1“, kurios praėjusiais metais buvo panaudotos per išpuolius prieš Saudo Arabijos naftos perdirbimo gamyklas, variklis buvo „nelicencijuota reaktyvinio variklio TJ-100, pagaminto Čekijos įmonėje “PBS Velká Bíteš„, kopija“.
Ekspertai teigia, kad čekiškas variklis taip pat buvo sumontuotas Irano raketoje „Heidar-2“.
Bendrovė teigė, kad niekada netiekė variklio Iranui ar Jemenui, tačiau Iranas yra įgudęs vengti slaptų technologijų kontrolės, kai kuriais atvejais pasitelkdamas fiktyvias bendroves. JT ekspertų grupė nustatė, kad 2010 m. Čekijos gamintojo Honkongo įmonei eksportuotos dalys atsidūrė 2019 m. naudotose Irano raketose.
Taimuras Chanas iš CAR teigia, kad Iranas „įsigijo vakarietiškų komponentų ir technologijų savo bepiločių orlaivių programai pasinaudodamas tiekimo grandinės matomumo trūkumu“, todėl komponentų identifikavimas yra labai svarbus metodas tobulinant eksporto kontrolės ir sankcijų mechanizmus.
Stiprėjanti partnerystė
Bepiločių orlaivių pardavimas pagilino Irano santykius su Rusija, kurie ir taip stiprėjo, nes abi šalys buvo vis labiau izoliuotos nuo tarptautinės prekybos ir finansų sistemos.
„Savo santykius su Rusija laikome strateginiais ir bendradarbiaujame daugeliu aspektų, ypač ekonominiais ryšiais“, – praėjusį mėnesį „Financial Times“ sakė finansų ministras Ehsanas Khandouzi.
Pajamos, gautos pardavus šimtus bepiločių lėktuvų „Shahed-136“ Rusijai, greičiausiai bus reinvestuotos į tolesnį pramonės tobulinimą. Ir partnerystė gali pradėti tyrinėti naujas teritorijas.
Taip pat yra tikimybė, kad Rusija pasinaudos bendradarbiavimu su Iranu, kad sukurtų savo karinių dronų pajėgumus.
Tačiau kol tai neįvyks, Rusijos kariuomenė greičiausiai ir toliau noriai užsakinės šimtus dronų iš Irano – valstybės, kuri, vengdama sankcijų, sukūrė vietinę ginklų pramonę.
