Sulaukė kritikos
„Nauka“ istorija yra ilgesnė, nei turėtų būti. Modulis turėjo pakilti dar 2007 metais ir iš tikrųjų buvo pradėtas gaminti gana anksti. Tačiau dėl įvairių priežasčių „Nauka“ iškėlimas link TKS buvo vis atidedamas, kol galiausiai 2020-ųjų gegužę buvo paskelbta, kad modulis bus iškeltas antroje 2021-ųjų pusėje. Tai ir įvyko – „Nauka“ prisijungė liepos 29 dieną. Bet tai nebuvo sklandi operacija.
Po prisijungimo staiga įsijungė „Nauka“ varikliai, imdami sukti visą kosminę stotį. TKS buvo apsukta maždaug pusantro karto, bet „Nauka“ nutilo tik todėl, kad baigėsi modulio degalai. Tuomet NASA galėjo stabilizuoti sukimąsi ir grąžinti TKS į įprastą padėtį. Teigiama, kad astronautams pavojus nekilo. Bet galėjo kilti.
Netrukus Rusijos kosmoso programa sulaukė rimtos kritikos. Žiniasklaidoje net buvo keliamas klausimas, ar JAV turėtų bendrauti su Rusija tokiame projekte kaip TKS. Nelaimių ir nesklandumų pasitaiko, tačiau „Nauka“ iškėlimas buvo ir aplaidumo istorija. Projektas buvo atidėtas tiek kartų, kad baigėsi gamintojų garantija kai kuriems komponentams.
Rusija, matyt, nusprendė, kad vakarietiškas tokios situacijos sprendimas, kuris apimtų atviresnę kosminės įrangos gamybą, akylesnę priežiūrą ir visokeriopą tyrimą, jai nėra priimtinas. Vietoje to Rusijos naujienų agentūra TASS nusprendė papasakoti, kaip JAV astronautė Serena Auñón-Chancellor TKS susidūrė su protinės sveikatos problemomis.
Teigiama, kad tai įvyko 2018 metais. Serena Auñón-Chancellor patyrė psichologinę krizę, kurią sukėlė venų trombozė. Pasak TASS, astronautė rusų modulyje išgręžė kelias skyles, kad galėtų anksčiau keliauti namo. TASS, žinoma, siūlo tik anoniminių šaltinių pasakojimus ir čia pat prideda, kad JAV atsisakė atlikti melo detektoriaus testą.
2018 metais toks incidentas iš tikrųjų įvyko – TKS pastebėtos kelios skylės, kurias reikėjo taisyti. Nuo pat pradžių rusai teigė, kad aptiko gręžimo žymes. Ir, aišku, netrukus apkaltinti JAV astronautai. Jokių įrodymų, kas tai galėjo padaryti, nėra.
Rusija taip bando parodyti, kad ir JAV astronautai kelia pavojų TKS įgulai. Tačiau net jei Serena Auñón-Chancellor iš tikrųjų patyrė tokį epizodą, TASS užsiima vadinamuoju whataboutizmu – dėmesys nuo vienos problemos nukreipiamas kalbant apie kitą. „Nauka“ sukeltos problemos neturi nieko bendro su 2018-ųjų skylėmis, o Serena Auñón-Chancellor neišgręžė skylių Rusijos kosmoso programos požiūryje į TKS reikšmę ir įgulos saugumą.
