Populiariausių tinklų trejetuke šalia „Facebook“ ir „Youtube“ atsirado ir „Telegram“. Visgi pagrindinio informacijos apie karą kanalo pozicijas išlaiko televizija, aplenkusi socialinę mediją ir naujienų portalus.
34 proc. apklausos dalyvių nurodė, jog dėl Rusijos karo Ukrainoje socialiniuose tinkluose ėmė leisti daugiau laiko. Kas antro gyventojo (50 proc.) laikas, praleidžiamas socialiniuose tinkluose, nepakito, rašoma pranešime spaudai.
„Natūralu, kad po vasario 24 dienos karas akimirksniu tapo pagrindine tema, daugiau ar mažiau aktualia kiekvienam šalies gyventojui. Tapo svarbu sekti įvykius, kuo greičiau sužinoti apie tai, kas vyksta Ukrainoje, kaip reaguoja pasaulis, o tam geriausiai tinka socialiniai tinklai, kuriuose informacija iš karo zonos skelbiama praktiškai realiu laiku, gausu ir karo bei politikų veiksmų vertinimų bei analizės“, – sako tyrimą inicijavusios išmanios komunikacijos agentūros „Idea prima“ partneris Linas Damanskis.
Tiesa, prasidėjęs karas į socialinius tinklus pritraukė mažiau žmonių nei koronavirusas. Prieš dvejus metus, prasidėjus pandemijai, atliktas analogiškas tyrimas parodė, kad 46 proc. gyventojų dėl koronaviruso socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau laiko nei iki tol.
Socialinė medija nusileidžia televizijai
Norėdami sužinoti aktualijas ir naujienas apie Rusijos karą Ukrainoje, Lietuvos gyventojai pirmenybę teikia televizijai – ją renkasi 34 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje liko socialiniai tinklai (26 proc.), trečioje – naujienų portalai (23 proc.). Institucijų ar specialistų tinklaraščius kaip pagrindinį informacijos kanalą renkasi 5 proc., informaciją iš lūpų į lūpas – 4 proc., radiją – 3 proc., laikraščius – 2 proc. gyventojų.
„Toks informacijos kanalų pasiskirstymas rodo, kaip svarbu yra žinių pateikimo operatyvumas, galimybė ilgai nelaukiant sužinoti, kas vyksta. Nors pirmauja tradicinėms žiniasklaidos priemonėms priskiriama televizija, matome ir nemažą socialinės medijos svorį. Socialiniai tinklai karo metu yra tapę informacijos baze, kur talpinamos įvairios nuorodos, skelbiami ekspertų komentarai, naujienos, nuotraukos, organizuojamos pagalbos akcijos, tad skaitmenines technologijas įvaldžiusiems vartotojams daugiau niekur ieškoti informacijos ir nebereikia, pakanka atsirinkti, kas domina ir kuria informacija verta pasitikėti“, – pažymi „Idea prima“ komunikacijos ekspertas.
Socialiniams tinklams pirmenybę teikia kiek daugiau vyrų (28 proc.) nei moterų (24 proc.), taip pat ir naujienų portalams – atitinkamai 26 proc. ir 21 proc. Tuo tarpu moterys labiau pasitiki televizija (35 proc., o vyrų – 32 proc.), joms svarbesnė ir iš artimųjų bei draugų sužinoma informacija – 6 proc., kai vyrų – 2 proc.
Socialinių tinklų kategorijoje neabejotinas lyderis išlieka „Facebook“ – jame informacijos apie Rusijos karą Ukrainoje pirmiausia ieško 53 proc. gyventojų. „Youtube“ renkasi 22 proc., o trečioje vietoje tarp svarbiausių kanalų šia tema atsidūrė „Telegram“ – 14 proc.
Patikimiausi – Lietuvos ir Ukrainos šaltiniai
Tyrimas parodė, kad iš socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos karo tematika labiausiai gyventojus domina karo eiga, kariaujančių pusių taktinės pergalės ir pralaimėjimai – 37 proc. Svarbūs ir ekspertų komentarai ir prognozės apie karo eigą – jas skaito 22 proc. žmonių. NATO šalių narių sprendimai šioje situacijoje domina 7 proc., pasaulio politikų sprendimai – 6 proc. gyventojų, o štai 12 proc. gyventojų Rusijos karo Ukrainoje tema išvis nedomina.
„Gyventojams labiausiai rūpi karo eiga ir naujienos iš fronto lauko – nuo to priklauso ne vien Ukrainos likimas. Didesnio aiškumo ir gilesnio situacijos supratimo ieškoma ekspertų komentaruose, nemažai žmonių domisi politikų sprendimais šioje situacijoje. Tokie pasirinkimai rodo, kad gyventojams svarbi patikima informacija, o tai džiugina, nes socialiniuose tinkluose yra nemažai dezinformacijos ir melagienų“, – teigia komunikacijos ekspertas.
Tyrimo duomenimis, socialiniuose tinkluose skelbiama informacija apie karą pasitiki 49 proc., nepasitiki – 30 proc. gyventojų.
7 iš 10-ties respondentų labiausiai pasitiki Lietuvos socialinės medijos kanalais, o Ukrainos kanalus patikimais laiko 31 proc. vartotojų. Kitų ES valstybių kanalus prie patikimų priskiria 24 proc., JAV – 23 proc., Didžiosios Britanijos – 20 proc. gyventojų. Vos 5 proc. respondentų patikimais laiko Rusijos socialinių tinklų kanalus.
Rinkos tyrimų bendrovė „Synopticom“ Lietuvos gyventojų, turinčių bent vieną socialinio tinklo paskyrą, apklausą atliko gegužės 18-30 d. Apklausoje dalyvavo 569 žmonės, kurių amžius – 18–60+ metų.
