„Nusileidimas įvyko. Viskas gerai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos“ atstovas.
G.Padalka vadovavo 44-ajai TKS ekspedicijai ir pagerino prieš dešimtmetį pasiektą ilgiausio kosmose praleisto laiko rekordą birželio 28 dieną. Ankstesnis rekordininkas buvo Rusijos kosmonautas Sergejus Krikaliovas, kuris orbitoje išbuvo 803 dienas 9 val. ir 41 minutę.
Naujausia G.Padalkos misija prasidėjo kovo 27 dieną, kai jis leidosi į kelionę iš Baikonūro kosmodromo kartu su tėvynainiu Michailu Kornijenka ir amerikiečiu Scottu Kelly.
A.Mogensenas, kuris tapo pirmuoju į kosmosą pakilusiu danu, ir A.Aimbetovas, trečiasis Kazachstano kosmonautas, orbitinėje stotyje išbuvo gana trumpai. Jie iškeliavo erdvėlaiviu „Sojuz TMA-18M“ rugsėjo 2 dieną, kuris po dviejų dienų, rugsėjo 4-ąją, susijungė su TKS.
„Jaučiuosi gerai“, – sakė G.Padalka, sėdėdamas ir gurkšnodamas arbatą bei valgydamas obuolį, apsuptas Rusijos kosmoso pareigūnų.
„Dabar turėsite truputį pagyventi Žemėje“, – juokavo Kazachstano kosmoso agentūros „Kazkosmos“ vadovas Talgatas Musabajevas, dalyvavęs trijose kosminėse misijose.
G.Padalka į TKS skrido iš viso keturis kartus.
Jo pirmojo skrydžio, surengto 1998 metais, tikslas buvo Rusijos kosminė stotis „Mir“.
Pagal G.Padalkos misijos „Mir“ stotyje trukmę prilygo tik jo antroji misija Tarptautinėje kosminėje stotyje 2009 metais – jos abi truko po 199 dienas.
Jis yra vienintelis žmogus, tapęs TKS įgulos vadu keturis kartus.
Tris žmones gabenanti „Sojuz“ kapsulė „idealiai“ išskriejo iš orbitos ir pasiekė Žemės atmosferą po vidurnakčio Grinvičo (3 val. Lietuvos) laiku, nurodė NASA televizija. Dar beveik po valandos kapsulė nutūpė tiksliai numatytoje vietoje, maždaug 146 km į pietryčius nuo Džezkazgano gyvenvietės Kazachstane.
„Viskas, vyručiai, dabar galit atsipalaiduoti“, – G.Padalka pasakė savo įgulai, kai išsiskleidė kapsulės parašiutai.
Skrydžio dalyviai bus nuskraidinti į Kazachstano sostinę Astaną, kur juos priims prezidentas Nursultanas Nazarbajevas.
Kosminė programa yra viena iš nedaugelio sričių, kurioje Rusija tęsia bendradarbiavimą su Vakarų šalimis, santykiams pašlijus dėl Ukrainos krizės.
Tačiau šiemet ši programa susidūrė su didelėmis kliūtimis.
Rusija beveik trims mėnesiams sustabdė visus skrydžius į kosmosą po balandžio pabaigoje įvykusio nepilotuojamos krovininės kapsulės „Progress“ gedimo.
Šitas aparatas prarado ryšį su Žeme ir galiausiai sudegė atmosferoje, todėl grupei TKS įgulos narių teko išbūti orbitoje mėnesį ilgiau negu planuota.
Gegužę kitas Rusijos aparatas – Meksikos palydovą į kosmosą turėjusi iškelti raketa „Proton M“ – sugedo tuojau po starto ir sudužo Sibire.
Apie 150 mlrd. JAV dolerių kainavusi TKS skrieja orbita aplink Žemę nuo 1998 metų apie 28 tūkst. km per valandą greičiu.
