„Iš šešių įrenginių, kuriuos turėtų užsakyti valstybinė korporacija, užsakyti tik du: vienas iš „Gazprom Space Systems“, kitas iš GPKS „Space Communications“, – sakė S. S.Prochorovas XVI federalinėje konferencijoje „Satelite Russia“.
Pasak jo, „Roskosmos“ negali pradėti gaminti likusių palydovų dėl lėšų trūkumo.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šių metų vasarį kreipdamasis į Federalinę asamblėją nurodė iki 2030 m. skirti 116 mlrd. rublių sparčiojo palydovinio interneto plėtrai.
Kad įrenginiai atsirastų orbitoje, juos turi užsakyti palydovų operatoriai. Rusijos skaitmeninės plėtros ministerija teigė, kad skiria lėšų operatoriams, jog šie užsakytų palydovus iš „Roscosmos“ – žadama, kad įmones pasieks visos lėšos.
Vis dėlto nors Skaitmeninės plėtros ministerija ir žada skirti lėšų palydovų žvaigždynui sukurti, projektavimo ir gamybos procesas užtrunka ilgai, todėl yra rizika, kad iki 2030 m. nepavyks pagaminti keturių palydovų, sako įmonių grupės „ComNews“ generalinis direktorius Leonidas Konikas.
Pasak jo, taip yra dėl to, kad kiekvienas geostacionariai orbitai skirtas įrenginys yra unikalus, todėl vienam palydovui pagaminti vidutiniškai prireikia maždaug 3 metų. Visgi įvedus sankcijas „Roscosmos“ ir Vakarų partneriams atsisakius su ja bendradarbiauti, terminai gali pailgėti iki penkerių metų, pažymi L.Konikas.
Rusijai turėti nuosavą geostacionarių palydovų žvaigždyną yra strateginis tikslas suverenumo ir saugumo požiūriu, sako privačios kosmoso bendrovės „SR Space“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Olegas Mansurovas.
„Geostacionarių palydovų trūkumas turės neigiamos įtakos iš karto kelioms pramonės šakoms – paleidimo paslaugoms, didelių ryšių ir transliavimo erdvėlaivių kūrimui ir gamybai, telekomunikacijų paslaugų teikimui galutiniams vartotojams, taip pat antžeminės priėmimo ir perdavimo įrangos gamybai ir pardavimui“, – pažymėjo O.Mansurovas.
