Mokslininkai kraterį jau apžiūrėjo ir nufilmavo. Visų pirma, tyrėjai nustatė tikslias kraterio koordinates. Išmatavus kraterio matmenis, paaiškėjo, kad viduje jo skersmuo siekia 40 metrų, o paviršiuje – 60 metrų.
Kraterio sienos tyrėjams sudarė sąlygas išmatuoti tirpsmo įsiskverbimo į amžiną įšalą storį. Paaiškėjo, kad jis čia siekia tik 73 centimetrus. Skaičius šiek tiek glumina, ypač atsižvelgiant į kraterio matmenis.
„Veikiausiai šioje vietoje žemės paviršius išsipūtė ir sprogo it burbulas, – aiškina Arkties tyrimų centro vyriausiasis mokslinis darbuotojas Andrejus Plechanovas. – Tai galima vadinti sprogimu, tačiau „sprogimo“ sąvoka šiuo atveju ne visai tinka“.
Mokslininkas teigia, kad Jamalo pusiasalyje yra lankęsis ne kartą, tačiau nieko panašaus nėra nei pats matęs, nei iš kolegų girdėjęs. Tiesa, karstinės kilmės kraterių (smegduobių) čia yra, tačiau šis krateris – visiškai kitoks. Jame gruntas, užuot įgriuvęs, susmegęs, išsiveržė į paviršių.
Tyrėjai teigia, kad mistikos šiame krateryje irgi nereiktų ieškoti – viskas paaiškinama gamtos dėsniais.
„Jokios mistikos čia nėra, – patikino A. Plechanovas. – Tai – tiesiog geologinės kilmės gamtos reiškinys.“
Įdomu tai, kad kraterio dugne telkšo vandens telkinys. Beje, kraterio sienos tyrėjams sudarė sąlygas išmatuoti tirpsmo įsiskverbimo į amžiną įšalą storį. Paaiškėjo, kad jis čia siekia tik 73 centimetrus. Skaičius šiek tiek glumina, ypač atsižvelgiant į kraterio matmenis. Ekspedicijos dalyvė Marija Leitman sako, kad jos nuomonė kardinaliai pasikeitė: tai, ką ji pamatė savo akimis, visiškai skiriasi nuo fotografijose matytų dalykų.
„Aiškiai matyti iš gelmių išmesta medžiaga, ji čia išsibarsčiusi gana dideliame plote, – pasakoja tyrėja. – Nemanau, kad čia apskritai būta sprogimo, nes sprogimams būdinga aukšta temperatūra. Čia nieko panašaus nebuvo. Jokių apdegimo ar lydymosi požymių nematyti. Tiesiog grynai mechaninio pobūdžio išsiveržimas.“
Mokslininkai tęsia kraterio tyrimus ir tikslina preliminarius pirminius duomenis.
Domitės mokslo ir informacinių technologijų naujienomis? Prisijunkite prie Mokslas.IT socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Twitter“. Patirkite netikėtų atradimų!
