O regima oficiali Rusijos reakcija į „SpaceX“ kapsulės iškėlimą iki šiol buvo šiek tiek pasyvi, šiek tiek neigiama, šiek tiek įtari.
Sekmadienį, prieš „SpaceX Crew Dragon“ kosminiam aparatui prisijungiant prie Tarptautinės kosminės stoties, Rusijos valstybinė kosmoso korporacija „Roskosmos“ savo šalies kosmonautui Olegui Kononenkai nurodė aklinai užsidaryti rusiškame TKS segmente. Tokiu būdu, esą, „Roskosmos“ norėjo užtikrinti, kad jų šalies kosmonautas galėtų imtis kokių nors veiksmų, jeigu „Dragon“ kapsulė nevaldomai rėžtųsi į kosminę stotį.
Po sėkmingo prisijungimo „Roskosmos“ per „Twitter“ rusų kalba pasveikino NASA, tačiau pabrėžė faktą, kad „skrydžio saugumas turėtų būti aukščiausias prioritetas“. Po valandos publikuota dar viena „Twitter“ žinutė, jau angliškai. Joje kalbama apie „nuoširdžius komplimentus kolegoms iš NASA“, tačiau apie TKS saugumą jau nebeužsimenama. Nė vienoje iš šių dviejų žinučių „SpaceX“ pavadinimas nebuvo paminėtas (vėliau „Roskosmos“ aiškino, kad paslaugų užsakovas buvo NASA, už tai tik agentūra ir nusipelnė sveikinimų).
Pirmadienį Rusijos kosmoso agentūra išleido dar vieną „Twitter“ žinutę, kurioje matoma visa dabartinė TKS įgula – Olegas Kononenka, Anne McLain ir kanadietis Davidas Saint-Jacques'as. Visi įgulos nariai – su dujokaukėmis, kurios užsidėtos prieš įeinant į „Dragon“ kapsulę (tai buvo prevencinė apsaugos priemonė lankantis neįprastoje aplinkoje). „Roskosmos“ taip norėjo pasigirti, kad ir jie prie kažko prisidėjo „pirmą kartą“: „Pirmą kartą stoties istorijoje įgula dirbo su Rusijoje pagamintomis IPK dujokaukėmis“.
Galų gale antradienį Rusijos propagandinis kanalas „Sputnik“ ir kiti valstybės kontroliuojami žiniasklaidos šaltiniai rašė apie neįprastą kvapą TKS viduje ir „didelę izopropilo alkoholio koncentraciją“, kosminės stoties ore po „Crew Dragon“ kapsulės prisijungimo. Bet iš tiesų šio junginio koncentracija ore buvo ganėtinai maža ir apskritai išnyko atlikus įprastinę oro keitimo procedūrą.
Kokia buvo šios pasyviai agresyvios reakcijos priežastis? Turbūt geriausiai tą gali paaiškinti Vadimas Lukaševičius – Rusijos kosmoso ekspertas, kuris 2015 metais buvo atleistas iš Skolkovo aeronautikos ir kosmonautikos kompetencijų centro. Atleidimo priežastis – keli jo parašyti straipsniai, kuriuose kritiškai įvertintas „Roskosmos“ transformavimas iš valstybinės agentūros į valstybinę korporaciją. Pirmadienį jis kalbėjosi su Rusijos televizijos „Moscow 24“ žurnaliste. Pokalbis buvo įrašytas ir patalpintas „YouTube“ svetainėje.
Šio interviu metu V.Lukaševičius teigė, kad Rusija turi labai rimtų priežasčių jausti grėsmę.
„Su šiuo iškėlimu, net jei jo užsakovas ir buvo agentūra NASA, privati bendrovė „SpaceX“ pavertė „Roskosmos“ agentūra niekine. Jie parodė „Roskosmos“, kas yra kas. Visi prisimena Rogozino pastabas apie tai, kad amerikiečiai į skristi šokinėdami ant batuto ir panašiai, bet faktas, kad čia ne šiaip apmaudas. Tai yra nuolatinis „Roskosmos“ galvos skausmas. Visų pirma, sveikinimo žinutės vėlavo. Antra, „Roskosmos“ publikavo dvi sveikinimo žinutes – vieną angliškai, o kitą – vidiniam vartojimui Rusijoje, rusiškai. Taigi, žinoma, tai yra pavydo ženklas, tai yra reakcija to, kuris atsiliko nuo lyderio. Todėl keista, kad „Roskosmos“ apskritai kaip nors reagavo. Ir nepamirškite to, kad „Roskosmos“ praktiškai iki paskutinės akimirkos galutinai nepalaimino prisijungimo. Jie nurodė keletą tariamai susirūpinimą keliančių techninių trūkumų – galbūt kai kurie jų netgi buvo pagrįsti, tačiau pamatėme, kad prisijungimas įvyko kuo puikiausiai. Taigi, tai buvo reakcija to, kuris atsiliko“, - sakė ekspertas iš Rusijos.
Vėliau jo buvo paklausta, kaip „Dragon“ galima būtų palyginti su rusiškomis „Soyuz“ kapsulėmis, kurios nuo 2011 m. į TKS gabeno visus astronautus.
„Žiūrėkite, jeigu lygintume technologiniame lygmenyje, tai „Sojuz“ iš principo negali konkuruoti su „SpaceX Crew Dragon“. Taip yra dėl to, kad „Sojuz“ kapsulė ideologiškai buvo sukurta dar praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje, Sergejaus Pavlovičiaus Koroliovo. Ir nors kapsulė buvo daug kartų modifikuota, ji skraido iki šiol. Ji patikima, pašalinti visi jos trūkumai. Tačiau ji tapo iš principo nepatikimu kosminiu laivu. Netgi kai savo kosminę kapsulę „Shenzhou“ gamino kinai – jie tą darė „Sojuz“ kapsulių pagrindu“ - jie viską perdarė. Visų pirma, kinų kosminis laivas didesnis. Antra, jo gyvenamasis modulis yra visiškai nepriklausomas skraidantis aparatas, gebantis atsijungti nuo stoties ir kelis mėnesius skraidyti savo eiga. Be to, jų sugrįžimo į Žemę modulis yra didesnis, patikimesnis, ne toks ankštas kaip mūsų ir taip toliau.
Bet Elonas Muskas pastatė ateities kosminį laivą. Tai yra septynvietis aparatas. Jis yra daugkartinio naudojimo. Jame yra naujausios technologijos. Atitinkamai jis laimi prieš „Sojuz“ pagal visus parametrus, pagal kiekvieną techninį rodiklį. Tetrūksta įrodyti jo patikimumą pilotuojamuose skrydžiuose, o jau liepą juo bus atliekamas pirmasis skrydis su įgula. Muskas iš „Roskosmos“ atims ne tik astronautų transportavimą į TKS. Užsienio astronautų gabenimas į kosmosą iš Rusijos baigiasi. Kiekvienais metais mes (Rusija) gaudavome apie 400 milijonus dolerių, o dabar šie pinigai baigsis. Dėl to mes tikriausiai būsime priversti skraidinti kosmoso turistus, tačiau ir čia Muskas sugebės pasiūlyti žemesnes kainas, nes jo kosminiame laive yra septynios vietos. Tai apie ką mes kalbame?“, - Rusijos kosminį atsilikimą išryškino ekspertas.
Galų gale V.Lukaševičius papasakojo apie milžinišką biudžeto skylę, kurią „Roskosmos“ kažkokiu būdu turės lopyti.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į dar šį tą įdomaus – viena vertus, tai yra gerai, nes mes gabenome astronautus, po 400 mln. dolerių kasmet gaudavome praktiškai dykai. Po 90 mln. dolerių už vieną vietą užsienio astronautui. Ta suma – didesnė nei raketos, kapsulės ir iškėlimo kaina kartu sudėjus. Tai reiškia, kad kol turėjome bent vieną užsienietį astronautą kapsulėje, galėjome skraidyti dykai. Mums tai buvo ne šiaip nemokami skrydžiai – tai buvo narkotikas. Jis leido visiškai nieko nedaryti ir vis vien gauti pinigus. O dabar narkotiko tiekimas baigsis ir būsime priversti kažko imtis. Arba nukeliausime į istoriją su visais savo kosminiais pasiekimais, kaip Portugalija su savo Magelano kelionėmis ir Amerikos atradimais, arba turėsime kažko rimtai imtis.
Turėsime nulipti nuo adatos: jeigu mūsų ekonomika yra priklausoma nuo naftos ir dujų adatos, tai mūsų kosmoso pramonė taip pat buvo priklausoma nuo adatos – amerikietiškų pinigų už astronautų skraidinimą. Todėl dabar turėsime parodyti, iš kokio molio esame drėbti. Ar esame verti Gagarino šlovės?“
Be abejo, tokių žodžių apie šlovingąją Rusijos kosmoso programą iš Rusijos kasdien neišgirsi, tačiau pastaruoju metu toks pesimistiškas požiūris jau nebe retenybė. Štai buvęs kosmonautas Valerijus Riuminas neseniai yra sakęs, kad „Roskosmos“ vadovai „daugiau pučia miglą, nei daro ką nors realaus“. Rusijos žurnalistas, rašantis kosmoso temomis, skelbė, kad „Rusijos kosmoso programa žengia į tamsiuosius amžius“.
Interviu pabaigoje V.Lukaševičius iškėlė įdomų klausimą. Iki šiol Rusija arba dėl savo problemų apkaltindavo kitus, arba jas apskritai ignoruodavo. O kaip bus dabar – ar problemos bus realiai sprendžiamos, ar bus priimtas sprendimas iššvaistyti šešių dešimtmečių kosminių skrydžių patirtį ir šlovę?
