Aukščiausią vietą užėmė Lietuva, po kurios rikiuojasi Estija ir trečiąją vietą besidalinančios Latvija ir Ukraina. Kiekvienos šių šalių kibernetinio saugumo indeksas didesnis nei Australijoje, Kanadoje ir Rusijoje bei lenkia Europos vidurkį, tad rodo gerą šalių pasirengimą atremti kibernetines atakas regione. Paskutines tris indekso vietas dalijasi po Sovietų Sąjungos griūties autoritarinėmis išlikusios Kirgizija, Tadžikistanas ir Turkmėnistanas, rašoma pranešime spaudai.
Lietuva – Baltijos šalių ir viena pasaulio lyderių
„Surfshark“ postsovietinių šalių kibernetinio saugumo indekse Lietuva užima pirmąją vietą su 93,51 balo. Tai trečdaliu aukštesnis rezultatas nei Europos vidurkis ir lenkia tokias šalis kaip Australija, Prancūzija, Kanada, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Rusija.
„Gerai išvystytas kibernetinis saugumas ne tik padeda efektyviau apsisaugoti atakų atveju, bet ir apskritai yra vienas svarbiausių skaitmeninio gyvenimo kokybės aspektų. Praėjusiais metais „Surfshark“ Skaitmeninio gyvenimo kokybės indekse Lietuva buvo 16 pasaulyje – į aukštą poziciją ją iškėlė puikūs rezultatai būtent kibernetinio saugumo srityje, kur pernai buvome ketvirti pasaulyje“, – sako A.Šablovskaja.
„Surfshark“ duomenimis, šiemet Lietuva aukščiau pakilo ir bendroje pasaulinėje įskaitoje – kibernetinio saugumo srityje su Belgija dalijasi antrąją vietą ir vos keliais balais atsilieka nuo lyderiaujančios Graikijos.
Ukraina stipresnė už Rusiją
Lietuvą postsovietinio bloko šalių lentelėje seka Estija (90,91), tuo tarpu Latvija ir Ukraina (75,32) dalijasi trečiąją vietą. Šių valstybių rezultatai taip pat aukštesni už Europos vidurkį ir kibernetiniame kare aktyviai dalyvaujančią Rusiją (71,43).
„Svarbu pastebėti, kad kibernetinio saugumo lygis susijęs ne su ekonomine valstybės galia, bet aktyviu dėmesiu bei investicijomis šiai sričiai ir galimų grėsmių įsisąmoninimu. Pavyzdžiui, Ukrainos BVP žmogui yra beveik 16 kartų žemesnis nei Australijos, tačiau kibernetinio saugumo indeksas 12 proc. aukštesnis“, – pasakoja A.Šablovskaja.
Tokiai kibernetinio saugumo svarbai Ukrainoje įtakos gali turėti pastaraisiais metais regione suaktyvėjusios Rusijos kibernetinės atakos. „Strateginių ir tarptautinių studijų centro“ duomenimis, Ukraina nuo 2015 m. didžiąją dalį tokių išpuolių prieš valstybę patyrė būtent iš Rusijos. Dažniausiai atakuojamos vyriausybinės institucijos, kariuomenės ir infrastruktūros objektai, o atakoms pasitelkiamas platus spektras įrankių – nuo fišingo ir DDoS atakų iki kompiuterių užkratų.
Rusija patiria iššūkių
„Surfshark“ duomenimis, buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, kuriose išliko autoritarinis režimas, kibernetinio saugumo situacija yra gerokai prastesnė nei demokratijose.
„Indekso lentelėje paskutines tris vietas užima Kirgizija, Tadžikistanas ir Turkmėnistanas, o visų postsovietinio bloko autoritarinių valstybių indekso vidurkis yra 36,2 – beveik dvigubai mažesnis nei demokratijų (67,53). Tai rodo, kad laisvame pasaulyje žmonių saugumu ir privatumu internete rūpinamasi gerokai įdėmiau“, – aiškina A.Šablovskaja.
Rusija šioje srityje taip pat rodo žemesnius rezultatus. Jos indeksas siekia 71,43 balo ir yra kiek mažesnis nei Europos vidurkis. Vis dėlto ji lenkia kai kurias ekonomiškai stiprias pasaulio valstybes, pavyzdžiui, Izraelį, Japoniją ir Norvegiją.
„Nepaisant pakankamai aukšto balo, Rusijos kibernetinė apsauga pastaruoju metu patiria daug iššūkių. Štai, iš karto po invazijos į Ukrainą, kovo mėnesį, duomenų nutekinimo atakų skaičius šalyje išaugo 136 proc., o per pirmąjį šių metų ketvirtį nuo jų nukentėjo apie 3,6 milijono interneto vartotojų – daugiausiai pasaulyje“, – sako A.Šablovskaja.
Visos postsovietinio bloko šalys „Surfshark“ kibernetinio saugumo indekse eilės tvarka rikiuojasi šitaip: Lietuva (93,51), Estija (90,91), Latvija (75,32), Ukraina (75,32), Rusija (71,43), Baltarusija (53,25), Sakartvelas (51,95), Moldova (50,65), Kazakhstanas (48,05), Azerbaidžanas (37,66), Uzbekistanas (36,36), Armėnija (35,06), Kirgizija (24,68), Tadžikistanas (10,39) ir Turkmėnistanas (7,79).
