„Kartais tai, kas maža (šalis – BNS), yra gražu, jūs galite daryti poveikį. Bet mane jaudina tai, kad kartais technologijos vystomos sparčiau nei saugumo aspektai. Mintis ką nors pateikti rinkai siekiant komercinės naudos gali tapti dominuojančiu principu (...) Saugumas turėtų būti sudėtinė (produkto, paslaugos – BNS) kūrimo dalis“, – Finansų rinkų forume žurnalistams antradienį sakė S.Wilsonas.
Pasak jo, kibernetinis saugumas gali tapti svarbiu privalumu, valstybei siekiant pirmauti „fintech“ ir konkrečiai blokų grandinės (angl. blockchain) technologijų srityje, tačiau būtinas glaudus rinkos ir teisėsaugos bendradarbiavimas.
„Tai galėtų tapti dideliu privalumu, Lietuva galėtų pristatyti save kaip kibernetiniu požiūriu saugią šalį (...) Kaip maža valstybė, jūs pakankamai investavote į kibernetinį saugumą. Manau, kad yra ir grėsmių suvokimas, bet kartu ir galimos naudos matymas. Tad jeigu teisėsaugos organai glaudžiai bendradarbiaus su pačia rinka – tuomet galėtumėte gauti didžiausią naudą“, – sakė S.Wilsonas.
Jo teigimu, viena didžiausių šiuolaikinių problemų yra kibernetinių nusikaltimų prieinamumas masėms ir tapimas „paslauga“. Pasak jo, vienas veiksmingiausių būdų kovoti su kibernetiniais nusikaltimais yra švietimas – vien informacinių technologijų sektoriaus finansavimas tėra tik sprendimo dalis.
„Norėčiau matyti daugiau investicijų į švietimą, pradedant nuo vaikų. Mes mokome juos daugybės kalbų, bet aš sakyčiau, kad 21-ojo amžiaus kalba yra informacinių technologijų (cyber) kalba ir vaikai turi ją išmokti vartoti laisvai. Toji mintis mesti pinigus į IT sektorių – taip, tai paveikslo dalis, – tačiau svarbiausia dalis yra kur kas žmogiškesnė“, – kalbėjo ekspertas.
S.Wilsono teigimu, tokio ankstyvojo kibernetinio saugumo švietimo pavyzdžių yra Škotijoje, Skandinavijos šalyse, Ispanijoje.