„Sackboy: A Big Adventure“ kurtas „Sumo Digital“ studijoje, kuri turi sukaupusi nemenką patirtį, ypač kai kalbama apie naujų dalių kūrimą jau egzistuojančioms žaidimų serijoms. Nepaisant to, kad ši studija darbavosi su „Little Big Planet 3“ žaidimu, naujausio jų darbo, kuriame atsisakoma kai kurių originalių savybių, laukiau su šiokiu tokiu nerimu.
Visa laimė, kad tai tėra vienas iš vos kelių konsolės startui numatytų žaidimų, tad turėjau pakankamai laiko suleisti į jį dantis. Beje, jei dar nesate susipažinę su „PlayStation 5“ tema, naujos konsolės apžvalgą galite paskaityti čia, o su pirmu mūsų apžvelgtu PS5 žaidimu – „Spider Man: Miles Morales“ susipažinsite čia.
Ritmas
Nežinia ar laukimo sukeltas nerimas, ar „Sumo Digital“ ėmęsi projekto ne iš kart suprato, ką daro, bet pirmos valandos su žaidimu buvo smarkiai nuviliančios. Originalusis „Little Big Planet“ buvo 2.5D erdvėje perteiktas „platformer“ stiliaus žaidimas, su siužetu ir kartais perdėm sudėtingais lygiais. Tačiau tai nebuvo viskas. Greta žaidimo buvo siūlomi ir labai turtingi bei patogūs naudoti žaidimų, ar mini scenų kūrimo įrankiai, tad įveikę viską ką paruošė kūrėjai – metų metus galėjom kurti nuosavus žaidimo lygius, ar žaisti tai ką sukūrė kiti. Ir ten būdavo gerų darbų. Tiek gerų, kad žaidžiant „Sackboy: A Big Adventure“, pirmas kelias valandas mąstai, ar tik ne kiti žaidėjai čia naujų lygių prikūrė. Aplinkos stokojo jaukumo, žaismas -nutrūktgalviškumo, o lygių dizainui labai trūko kūrybiškų sukrėtimų. Pirma mintis – čia kažkoks keistas ir nebūtinai vykęs bandymas konkuruoti su naujaisiais Mario žaidimais?
Pirmieji žaidimo lygiai ne tik lengvi, bet ir, atrodo, tušti. Jei bandai suprasti ko trūksta ir analizuoti kiekvieną elementą, atrodo, lyg ir nieko netrūksta, viskas kaip seniau. Tačiau pojūčiai visiškai kitokie, ypač dėl to keisto nuobodulio kuris ima peraugti į abejingumą, o tai jau blogas ženklas.
Vis tik žaidime yra keli pasauliai, kiekviename jų – keliolika lygių. Įveikus visą pirmą pasaulį ir dantim gerai įsikabinus į antrąjį, emocijos ir pojūčiai ima grįžti į senas vėžes. Visų pirma kūną užvaldo ritmas, vis daugiau, ir daugiau vėlesnių lygių į žaismą įveda ir muziką, kuri išjudina ne tik žaidėją, bet ir visą žaidimo pasaulį. Bėgi, šokinėji, kovoji su priešais, o jautiesi it filmuotum muzikos klipą kuriame šoka ir dainuoja visa, kas gyva ir negyva!
Būtent tai, muzikalus ir keistai hipnotizuojantis namų apyvokos daiktų ir audinių šou, labiausiai mus ir žavėjo senesniuose žaidimuose! Įvairūs gyviai ir augalai, iš po žemių šaunantys spygliai ar tingiai nuo jūros dugno kylantys oro burbulai – viskas ir visa tampa žaismo ir ritmo dalimi.
Ritmo pavergti lygiai, beje, nors ir yra sudėtingesni, bet juos įveikti lengviau, jei tam ritmui pasiduodi. Tai dar vienas klasikiniam LBP žaidimui būdingų bruožų. Taip palengva, palengva, žaidimui nė neįpusėjus supranti, kad kaip man reikėjo laiko jį pamilti, taip „Sumo Digital“ reikėjo laiko įsidrąsinti ir pradėti kvailioti.
Veksas
Žaidime be galvosūkių, šokančio pasaulio ir burbuliukų kuriuos taip smagu rinkti, dar yra ir siužetas. Pagrindinis žaidimo blogietis yra keistai šiurpus klounas vardu Veksas. Jis įsiveržia į svajonių ir sapnų pasaulį, bei pagrobia visas jame gyvenusias lėles. Pagrobia ir pavergia, tad nelieka nieko kito, kaip tik pasikliauti pranašystėmis apie mitinį skudurinį karžygį.
Kaip jau supratote iš paveikslėlių, žaidime valdysime skudurinę lėlytę meiliai vadinamą „Sackboy“. Mūsų tikslas keliauti iš pasaulio į pasaulį, persekioti Veksą ir jį įveikti. Daug kartų. Įkyriai daug kartų. Tai, beje, vienas tų elementų kuris erzina iki pat žaidimo pabaigos. Turiu galvoje žaidimo bosus, kurių kiekviename pasaulyje sutiksime 2-3 įskaitant ir patį Veksą.
Dalis bosų yra įveikiami taip lengvai, kad jei ne dedikuotas gyvybės stulpelis, nė nesuprastum, kad kovojai prieš bosą. Kita dalis labai sunkiai įveikiamų bosų, su daug gyvybių ir įkyriomis, dažnomis atakomis. Visi bosai, be abejo, yra įveikiami jei ne iš pirmo tai iš penkto karto, bet žaisdamas šį žaidimą lyg ir pradedi suprasti kodėl dauguma kūrėjų palengva atsisakinėja bosų kovų savo žaidimuose.
Matote, nors šiame žaidime ir yra siužetas, bei keletas veikėjų su kuriais galima papliurpti apie skudurines problemas, kūrėjai tikrai nesiekia mūsų velti į nuotykius. Siužetas yra todėl, kad jis įprasmina žaidimo progresiją, suteikia priežastį keliauti žaidimo lygiais. Bet pasakojimas nėra nei gilus, nei prasmingas, nei vystantis veikėjus. Todėl dauguma žaidime sutiktų bosų mums nieko nereiškia ir atrodo kaip dirbtini stabdžiai, kad žaidimo neįveiktume per greitai.
Dauguma kitų žaidimų lygių, nepriklausomai nuo to ar yra lengvesni, ar sunkesni, yra įveikiami jei ne iš pirmo, tai iš antro karto. Vėlgi ne todėl, kad būtų labai lengvi, bet greičiau dėl to, kad yra trumpi, tačiau gerai pramastyti. Pavyzdžiui žaidėjas gan dažnai gali rinktis akivaizdžiai lengvesnį, arba akivaizdžiai sunkesnį (bet slepiantį daugiau grobio) kelią. Todėl kažkur užstrigę turime tik apsidairyti ir gan dažnai rasime lengvesnį būdą įveikti sunkesnes žaidimo vietas.
Žaidimo sudėtingumas, be abejo priklauso ir nuo to, kiek žmonių jį žaidžia.
Alus (nealkoholinis)
„Sackboy: A Big Adventure“ galite žaisti vieni, bet galite ir kompanijoje. Žaidimas pritaikytas būriui draugų, tad jį gali žaisti 1-4 žaidėjai. Tai bus galima daryti ir tinkle, tačiau smagiausias jis žaidžiant prie vieno ekrano. Tai iš dalies paaiškina ir vizualinį kai kurių lygių skurdumą.
Jis krenta į akis tik žaidžiant vienam, tačiau jei žaidžiančiųjų daugiau, kiekvienam jų reikia šiek tiek erdvės. Vėlgi. Nuobodulys apninkantis žaidimo pradžioje, žaidžiant su draugais bus dar stipresnis, nes kiekvienas žaidime esantis draugas vien savo buvimu tą žaidimą palengvina.
Tačiau jei ne antrojo pasaulio pabaigoje, tai jau trečiojo viduryje dažnas ims svajoti apie draugą. Žaidimas pasidaro tikrai sunkus, kai kurie lygiai atrodo neįveikiami. Žaidžiant dviese ar trise, jei vienas žaidėjas žūva, kiti vis dar gali bandyti nukeliauti iki žaidimo išsaugojimo vietos, kurios paprastai yra gan netoli viena kitos. Kas kartą praeinant pro žaidimo išsaugojimo vietą, žuvę veikėjai atgims ir tęs žaidimą kartu.
Be abejo, pirminė mintis galvojant apie žaidimą kompanijoje sukasi apie pagalbą, bet realiai žaidime yra visos galimybės ir varžytis ar kenkti vienas kitam. Viskas priklauso nuo kompanijos ir tokiu būdu „PlayStation 5“ tarsi ir gali pasigirti pirmu visaverčiu vakarėlių žaidimu. Žinoma, su sąlyga, kad turite daugiau pultelių ir į svečius kviečiate ne daugiau vienos šeimos, kaip to reikalauja karantino taisyklės.
Poroje ar didesniame būryje galėsite įveikti ne tik pagrindinius žaidimo lygius, bet ir krūvą papildomo turinio, įskaitant ir pamišusiai sudėtingas lenktynes su laiku ar specialiai žaidėjų bendradarbiavimui sukurtus iššūkius.
Kvailas, ryškus ir triukšmingas, bet tuo pat metu įrėmintas močiutės kraičio skrynioje mažasis skudurinukas ir jo didysis nuotykis patiks ne visiems, bet teoriškai jį gali „ragauti“ kiekvienas. Panašiai kaip ir nealkoholinį.
Verdiktas
Prasidėjęs kaip nevykęs bandymas kopijuoti „Mario Galaxy“ stiliaus žaidimus, „Sackboy: A Big Adventure“ ilgainiui atsiskleidžia ir virsta solidžia alternatyva. Net ne alternatyva, o visaverčiu naujuoju vardu, bei „PlayStation“ šeimos veidu. Tai ypač pasijaučia muzikiniuose lygiuose, arba tuose kur gauname papildomų įnagių. Tai gali būti lynas ir kablys, raketiniai batai ar bumerangas. Būtent tokių elementų įvedimas jį praturtina, ypač kai kūrėjai įsidrąsina kombinuoti iššūkius.
Kartais žaidime tenka įveikti ypač sudėtingas sekcijas išnaudojant ir protingai kombinuojant specialius judesius bei žaidimo pasaulyje esančius objektus. Žaidimo įveikimui tokių kombinacijų reikia kartais, o štai norint rasti visas paslaptis ir surinkti visus rūbelius – dažnai.
Tai bene smagiausia šio žaidimo savybė, kad nors jo pagrindinis iššūkis ir yra paviršutiniškas, neriant gilyn jis nenustoja stebinti. Kuo geriau įvaldysite herojų ir pultelį, tuo daugiau užsiėmimų ir paslapčių rasite kiekviename žaidimo lygyje. Tad net jei čia ir nėra lygių konstruktoriaus ar kitų žaidėjų sukurtų iššūkių, šis nuotykis pats iš savęs pasiūlys kelias dešimtis kokybiško žaismo valandų.
Rekomenduoju žanro mėgėjams, bet labiausiai šeimoms, kuriose yra du pulteliai, bet trūksta skirtingas kartas ir pomėgius vienijančių žaidimų.
Žaidimą apžvalgai suteikė kūrėjai. „Sackboy: A Big Adventure“ išleistas lapkričio 19 dieną, „PlayStation 4ׅ“ ir „PlayStation 5“ konsolėms. Ekrano paveikslėliai gaminti žaidžiant PS5 versiją.
