Slaptas projektas buvo pavadintas „Skrydžių į Mėnulį studija“ arba „Projektas A119“, tačiau, akivaizdu, niekada nebuvo įvykdytas.
JAV planuose buvo pateikti astronomo Carlo Sagano, kuris tuomet tebuvo jaunas studentas, skaičiavimai apie tai, kokį kiekį dulkių sukeltų sprogimas, ir kaip sklistų dujos, rašo „The Daily Mail“.
Pasak ataskaitos, Sovietų Sąjunga, iš Žemės pamačiusi atominės bombos sprogimą Mėnulyje, būtų įbauginta, o JAV atgautų pasitikėjimą savo jėgomis po to, kai Sovietų Sąjunga į kosmosą paleido pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą.
Pagal scenarijų, nedidelį atominės bombos prietaisą į Mėnulį turėjo nunešti raketa, kuri būtų paleista iš slaptos vietos. Nuskridusi apie 380 tūkst. kilometrų, susidūrimo su Mėnuliu metu bomba būtų sprogusi.
Anot ataskaitos, planuotojai nusprendė, kad į Mėnulį turėtų būti skraidinama atominė bomba, nes vandenilinė bomba būtų per sunki raketai.
Rašoma, kad aukščiausi kariuomenės pareigūnai atmetė šį pasiūlymą dėl pavojaus žmonėms Žemėje, jeigu misija nepavyktų.
Mokslininkai taip pat buvo išreiškę nerimą dėl Mėnulio užnuodijimo radioaktyviomis medžiagomis.
JAV karinės oro pajėgos atsisakė komentuoti pasirodžiusią informaciją apie slaptą projektą.
