Iš dalies atsakymas gali paaiškėti balandžio 4-ąją, kai po virtualių uždarų derybų bus pritarta beveik 3 000 puslapių apimties dokumentui, kuriame nuodugniai apžvelgiamos priemonės, mažinančios išmetamų ŠESD kiekį ir leidžiančių pašalinti šias dujas iš atmosferos.
„Padariniai yra brangiai kainuojantys ir didėjantys, bet vis dar turime šiek tiek laiko uždaryti šį langą ir užbėgti už akių blogiausiems iš jų, jeigu dabar pat imsimės veiksmų“, – sakė klimato ir energetikos studijų centro E3G vyresnysis analitikas Aldenas Meyeris.
„Ši ataskaita pateikė atsakymų, ko mums reikia, jeigu rimtai ketiname to siekti“, – pridūrė jis.
2021 metų rugpjūtį Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) išdėstė su šiuo procesu susijusius fizikinius veiksnius: klimato šiltėjimo ir pasaulinio vandenyno lygio kilimo spartą, taip pat ciklonų, kaitros bangų ir sausrų dažnio, trukmės ir intensyvumo pokyčius.
Tai buvo pirmoji iš trijų dalių, rengiant jau šeštą nuo 1990 metų klimato būklės įvertinimą.
IPCC prognozavo, kad Žemės planetos paviršiaus vidutinė temperatūra galbūt jau per dešimtmetį pakils 1,5 Celsijaus laipsnio, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
Ne didesnis kaip 1,5 laipsnio pasaulinis atšilimas, kuris buvo numatytas kaip optimaliausias scenarijus 2015 metų Paryžiaus klimato sutartimi, daugelio valstybių buvo pasirinktas kaip siektina gairė.
Priežastys akivaizdžios: iki šiol klimatas yra atšilęs tik 1,5 °C, bet pasaulyje pražūtingų ekstremalių meteorologinių reiškinių smarkiai pagausėjo ir padažnėjo.
Tačiau neseniai atnaujinta valstybių įsipareigojimų mažinti išmetamų ŠESD kiekį analizė rodo, kad pasaulis tebežengia į katastrofinį scenarijų, jog iki 2100 metų klimatas atšils 2,7 laipsnio.
„Galėsime atsisveikinti“
IPCC ataskaitos, kurią Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas pavadino „žmonijos kančių atlasu“, antroji dalis apžvelgs klimato poveikį praeityje ir ateityje, taip pat mūsų gebėjimo prisitaikyti ribas.
Delsimas imtis veiksmų klimato kaitai stabdyti smarkiai sumažintų mūsų galimybe užsitikrinti „išgyvenamą ateitį“, sakoma dokumente.
A.Guterresas pirmadienį sakė, kad pasaulis „kaip lunatikas žengia į klimato katastrofą“, nes didžiosios ekonomikos leidžia toliau didėti išmetamų ŠESD kiekiui, nors jį reikėtų drastiškai mažinti.
Tikslas neleisti klimatui atšilti daugiau kaip 1,5 laipsnio jau yra „reanimacijoje“, JT vadovas sakė per konferenciją Londone.
Kad 1,5 laipsnio atšilimo tikslas tebebūtų pasiekiamas, iki ŠESD išmetalai iki 2030 metų turėtų būti sumažėti 45 proc., o iki 2050-ųjų turėtų būti pasiektas neutralumas klimatui, nurodė IPCC.
Tačiau net valstybėms laikantis atnaujintų įsipareigojimų pagal Paryžiaus sutartį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki šio dešimtmečio pabaigos dar padidės 14 procentų.
„Padėtis blogėja, – sakoma iš anksto įrašytame A.Guterreso vaizdo pranešime. – Tarsi lunatikai žengiame į klimato katastrofą.“
„Jei toliau darysime tą patį, galėsime atsisveikinti su 1,5 °C, – pridūrė jis. – Net ir du laipsniai gali tapti nebepasiekiami.“
Trečioje ataskaitos dalyje bus susitelkta į priemones, kurios leistų pašalinti iš atmosferos dalį šiltėjimą skatinančių dujų. Dokumente bus apžvelgta į pagrindines sritis, kur skubiai reikia imtis didelio masto veiksmų: energetiką, transportą, pramonę, žemės ūkį ir kitas.
„Kalbame apie visų didžiųjų sistemų didelio masto transformaciją“, – naujienų agentūrai AFP sakė klimato ekonomistė ir studijos bendraautorė Celine Guivarch.
Pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas ekonomikos atsiejimui nuo iškastinio kuro ir perėjimui prie mažai anglies junginių atmosferoje paskleidžiančių arba visai jų neišskiriančių šaltinių – vėjo, saulės, vandens ir branduolinės energetikos.
Šį perėjimą turėtų skatinti faktas, kad daugelyje rinkų atsinaujinančių šaltinių energija iš tiesų yra pigesnė negu gaunama deginant iškastinį kurą.
IPCC taip pat nagrinėja būdus, kaip sumažinti naftos, dujų ir anglių paklausą, pavyzdžiui, didinant pastatų energetinį efektyvumą arba skatinant keisti gyvenimo būdą – tarkime, valgyti mažiau jautienos arba neskraidyti į kitą pasaulio pusę savaitės trukmės atostogų.
Tačiau žmonija taip ilgai delsė imtis veiksmų, kad pakeisti šaltinius ir sumažinti energijos paklausą gali nebepakakti – reikalingos priemonės anglies dvideginiui iš atmosferos aktyviai šalinti.
Tai daryti dideliu mastu leidžiančios technologijos iki šiol nėra sukurtos, bet jos teoriškai leistų kompensuoti sektorių, kuriuose ŠESD išmetalus sunku sumažinti (pavyzdžiui, aviacijos arba laivybos) poveikį. Tikėtina, kad tokios technologijos leistų eliminuoti perteklinį anglies dvideginio kiekį, jeigu pasaulio temperatūra padidėtų labiau nei numato Paryžiaus sutarties veiksmai.
