Visą rinkinį sudaro išmanusis telefonas „Galaxy Note 20 Ultra“, planšetinis kompiuteris „Tab S7+“, išmanusis laikrodis „Galaxy Gear 3“ ir belaidės ausinės „Galaxy Buds Live“.
Pirmiausiai reikėtų paaiškinti, kodėl antraštėje nurodžiau, kad šis rinkinys yra skirtas kūrėjams. Gana nesudėtinga: telefono filmavimo kameros funkcija įgijo gebėjimą garsą „paimti“ iš „Bluetooth“ ryšiu prijungto mikrofono. Net nebūtinai „Samsung“, nors tam puikiai tinka tos pačios „Galaxy Buds Live“ ausinės, turinčios ir laisvų rankų įrangos funkciją. Tai reiškia, kad filmuojant šiuo telefonu įgyjama anksčiau tik specializuotai filmavimo įrangai būdinga galimybė filmuoti žmogų, kuris, tarkime, artėja arba tolsta nuo kameros tuo pačiu šnekėdamas. Praktiškai profesionalus televizinis formatas.
Antra, pats pirmas dalykas, kurį planšetiniame kompiuteryje atrado piešimu užsiimti mėgstanti paauglė – tai „Stylus“ rašiklio ir piešimo programėlių, kurių gausu „Google Play“ parduotuvėje, sąveika. Anot jos, tai yra daug efektyviau, nei piešti naudojant nebrangią „Wacom“ planšetę, nes nereikia vystyti gebėjimo susieti piešimą ant planšetės, kuri neturi ekrano, su rezultato matymu ekrane – taip yra tiesiog gerokai patogiau.
Gal tik laikrodis iš šios mažutės technologijų ekosistemos iškrenta pagal paskirtį – jis skirtas daugiau žmonėms, kurie rūpinasi savo sveikata ir nori stebėti savo fizinį aktyvumą, miego kokybę ar įgyti kitų galimybių, kurias suteikia naujosios technologijos. Tiesa, šis irgi puikiai sąveikauja ir su ausinėmis, ir su telefonu, tad taip pat yra gerai integruota tos pačios ekosistemos dalis.
Ir dar vienas bendras dalykas, kurį galima pasakyti apie šį produktų rinkinį (ir apie didžiąją dalį „Samsung“ produkcijos apskritai) – kad ji yra gerąja prasme nuobodi tarsi „Volkswagen“: viskas yra be jokių staigmenų, nuolat aukštos kokybės. Tiesa, prikibti prie telefono tikrai yra dėl ko.
Na, o dabar apie produktus atskirai.
Telefonas
Ko galima tikėtis iš flagmano, kurį pagamino pasaulinis telefonų rinkos lyderis pagal pardavimus? Savaime suprantama, kad tai būtų geriausias telefonas pasaulyje išleidimo metu. Na, ir dar kad savaime nesprogtų, bet šią pamoką „Samsung“ išmoko ir jos kartoti tikriausiai nereikės. Pagal kokybės, bet ne kainos ir kokybės santykio kriterijų „Samsung“ iš tiesų dabar yra sunkiai pavejami – pagrindiniai konkurentai iš „Android“ stovyklos neteko prieigos prie „Play Store“ ir, atitinkamai, nebėra konkurencingi, o mažesni konkurentai, daugiausiai iš Kinijos, dar nelabai gali prilygti „Samsung“ pagal bendrą paslaugos lygį, pagal vartotojo patirtį – kai tobulini savo produkciją jau daugiau nei dešimtį metų (o jei išeitume už išmaniųjų telefonų rinkos ribų, tai ir daugiau nei du dešimtmečius), natūralu, kad prieš trejus ar ketverius metus atsiradę konkurentai dar nepasiekė tos svorio kategorijos – nei inžineriniais gebėjimais, nei programinės įrangos parengtumu, nei vartotojo poreikių supratimu.
Koks tos patirties rezultatas? Pirma, puikus dizainas ir nepriekaištinga surinkimo kokybė. Su naujausiu „Note 20 Ultra“ modeliu „Samsung“, panašu, suka „Sony“ keliu ir griežtina išvaizdą – telefono viršutinė ir apatinė briaunos yra tarsi kirviu nukirstos. Šoninės vis dar tradiciškai užapvalintos. Tiesa, užlenktų briaunų ir šonuose lenkto ekrano madą su, berods, „Galaxy S6“ į telefonų rinką įvedę „Samsung“ ir privertę iš esmės visus konkurentus imituoti jų dizainą, dabar tolsta ir nuo to: jeigu „Ultra“ ekrano kraštai vis dar, bet gana konservatyviai, lenkti, tai „paprasto“ „Galaxy Note 20“ ekranas jau yra visiškai plokščias. Ir tai turėtų būti labai rimtas koziris bandant suvilioti pirkėjus, norinčius telefono dar ir žaidimams ar kitoms programėlėms, kurių jautrūs valdymo elementai išdėstyti ekrano kraštuose.
Kalbėti apie patį ekraną tikriausiai prasmės net nėra daug: „Samsung“ yra produktyviausias pasaulyje telefonų ekranų matricų gamintojas ir tobulintojas, todėl sunku būtų įsivaizduoti, kad ši įmonė bent kažkam nusileistų. Taip, kai kurie konkurentai, iš „Samsung“ gamyklų savo telefonams gauna tokius pačius arba beveik tokius pačius gerus ekranus. Bet galvoti, kad „Samsung“ savo flagmanuose sudės kažką, kas nėra geriausia rinkoje, būtų tiesiog neteisinga.
Ekranas padengtas „Gorilla Glass Victus“ stiklo versija. Gamintojas tikina, kad tai yra pats tvirčiausias ir įbrėžimams atspariausias iš visų „Corning“ gaminamų stiklų telefonams. Na, tikėti gal ir galima, bet realūs fiziniai testavimai parodė, kad tai nelabai padeda – „Youtube“ kanale „JerryRigEverything“ atlikti bandymai rodo, kad atsparumas braižymui stiklo rėžtukais nedaug skiriasi nuo to, kas jau tapo rinkos standartu. Juolab, kad ekranas dar gamykliškai padengtas plastiko plėvele.
Beje, nepaisant pokštėjančio ekrano „Samsung“ vis dar išsaugojo vadinamąjį „Edge“ ekranėlį greitajam programėlių paleidimui. Kas gal nėra blogai. Ir taip pat vis dar bruka nei vietos, nei gerbėjų nerandantį „Bixby“ skaitmeninį asistentą. Ir, lyginant su dauguma kitų, „švaresnių“, mažiau modifikuotų „Android“ telefonų, tai jau yra trūkumas. Tarkime, man visai patinka „Google Assistant“ parenkamos svarbiausios dienos naujienos, randamos pačiame kairiausiame telefono darbastalyje. „Samsung“ telefone tą vietą užėmęs į „Samsung Daily“ pervadintas „Bixby Home“ su savo labai keistais pasiūlymais žiūrėti „TikTok“, „Giphy“ ir kitokias nesąmones. Susidraugauti su šia programa nepavyko. Ir nesinori. „Samsung“, būkite geri, palikite tą vietą „Google“ asistentui. Labai prašau.
Na, gerai bent jau tai, kad daugelio vartotojų nepasitenkinimas privertė „Samsung“ atsisakyti dedikuoto „Bixby“ mygtuko ant telefono briaunos. Ir lieka tikėtis, kad korėjiečiai pasiduos „Google“ spaudimui ir apskritai „Bixby“ atsisakys. Konkurencija, žinoma, yra gerai, bet kol kas tai nėra dviejų lygiaverčių priešininkų kova. Labiau panašu į darželinuko maivymąsi bokso ringe prieš kokį nors Mike'ą Tysoną.
Kitoje telefono pusėje yra jau daugiau ar mažiau „flagmanų standartu“ tapęs išsikišęs stačiakampis su fotoobjektyvais ir blykstėmis. Atrodo labai gražiai, bet kaip ir įprasta įtaisius išsikišusį daiktą telefono nugarėlėje, bet ne centrinėje ašyje, tai gadina naudojimo patirtį tuomet, kai telefonas yra padėtas ant stalo. Nors dėklas tą problemėlę turėtų išspręsti. Beje, dėklą įsigyti visai rekomenduotina – „Samsung“ vis dar nesukaupė drąsos pasiūlyti kokią nors „pankišką“ nugarėlės spalvą, todėl nėra jokios priežasties demonstruoti pliką telefono nugarėlę. Čia jau korėjiečiams tikrai yra ko pasimokyti iš kinų. Bet „Samsung“ gerbėjams ir šiuokart teks rinktis iš visiškai klasikinės juodos ir šiek tiek mažiau klasikinės bronzinės.
Išskirtinė „Note“ serijos telefonų savybė, išskirianti juos ne tik „Samsung“ gamoje, bet ir apskritai išmaniųjų telefonų pasaulyje yra specialus rašiklis „S Pen“, įkišamas tiesiai į telefono korpusą. Tikriausiai jau nuo antrojo „Note“ telefono „Samsung“ kartojo, kad „šis rašiklis patobulėjo tiek, jog suteikia tikrą rašymo pojūtį, nes signalo vėlinimas sumažėjo iki nepastebimo“ (nes jeigu to nedarė, tai rinkodarininkai prastai atliko savo darbą). Na, tai štai: šįkart rašiklis veikia tikrai smagiai ir brėžiama linija visiškai neatsilieka nuo paties pieštuko galvutės. Nors šiokia tokia disociacija tarp rašiklio ir jo paliekamo pėdsako visgi yra, tik ją lemia ne vėlinimo laikas, o stiklas, tas jo storis, kuris įsiterpia tarp pieštuko galiuko ir vaizdą generuojančio ekrano sluoksnio. Čia, beje, reikėtų stipriai suklusti ir mėgėjams piešti: telefonas labai neprastai reaguoja ir į pieštuko spaudimo stiprumą.
Nors tradiciškai daugiausiai akcentuojama šio rašiklio paskirtis buvo įvairių pastabų žymėjimasis. Labai smagu, kad tų pastabų tekstas, sukeverzotas ranka, gali būti akimirksniu paverstas į tekstinį formatą, bet nelabai smagu, kad pačių „Samsung“ programėlės „nesupranta “ jokių matematinių išraiškų, todėl jeigu studentams kyla minčių „Note 20“ paversti pagrindiniu savo konspektų kaupimo įrankiu... ne, dar tikrai per anksti.
O kelis pastaruosius metus „Samsung“ plečia rašiklio galimybes ir po truputį verčia jį telefono nuotolinio valdymo pulteliu. Tarkime, pieštuką galite panaudoti kaip fotokameros valdymo įrankį, kuris leidžia pasirinkti fotografavimo režimą, apsukti kamerą iš pagrindinės į asmenukių, užfiksuoti kadrą. Tad čia irgi galima atrasti naudos – jei tarkime, norėtumėte save nufotografuoti platesniu kampu kur nors gražioje gamtos vietoje, o aplink nebūtų nė gyvos dvasios, toks kameros valdymo būdas tikrai pasitarnautų.
Kad jau priėjome prie kameros, tai turinio kūrėjams veikiausiai patiks ne tik jau minėta galimybė prijungti bet kokį „Bluetooth“ mikrofoną, bet ir „Single Take“ fotografavimo/filmavimo režimas: kai pamatysite ką nors įdomaus, įsijunkite „Single Take“ ir pradėkite filmuoti. Per kokias 6 sekundes telefonas pats atrinks, kurie kadrai įdomiausi, kuriems vertėtų pritaikyti kokį nors įdomesnį filtrą. Na, toks „tinginio fotogalerijos pildymo įrankis“.
O kalbant apie bendrąsias fotografavimo savybes... Mėgėjai fotografuoti naktimis veikiausiai turėtų rinktis kitą telefoną (na, tarkime, įsigyti pernykšti „Huawei P30 Pro“, kuris jau turi naktinį matymą ir dar turi „Play Store“ prieigą). Bet iš esmės visoms kitoms reikmėms „Note 20 Ultra“ yra idealiai tinkamas. Trys objektyvai, milžiniška raiška ir periskopinio lęšio 5x didinimo galimybė greitai įtikins net ir reikliausius telefoninės fotografijos ar filmavimo mėgėjus.
Na, o dabar liūdniausioji šio telefono dalis. Platforma. Jau ne vienerius metus „Samsung“ savo flagmanų gamybą išskaidė regioniškai: JAV rinkai skirti telefonai, kuriuose montuojami naujausi ir geriausi „Qualcomm Snapdragon“ procesoriai. Visoms kitoms rinkoms – pačių „Samsung“ gaminami „Exynos“ procesoriai. „Samsung“ dievagojasi, kad šie procesoriai yra lygiaverčiai. Bet čia reikia atkreipti dėmesį į vieną svarbų dalyką. „Note 20“ serijos telefonuose „Exynos“ procesoriai yra lygiai tie patys, kaip ir S20 serijoje – „Exynos 990“. Tuo tarpu „Snapdragon“ procesoriai S20 serijoje buvo „Snapdragon 865“, o „Note 20“ serijoje – patobulinti „Snapdragon 865 Plus“. Na gerai, galima būtų pamanyti, didelio čia daikto – vieną pusmetį neatnaujino procesoriaus. Bet skųstis dėl to visgi reikia – jau pavasarį europietiški S20 modeliai labai smarkiai nusileido amerikietiškiems – ir našumu, ir kaitimu, ir akumuliatoriaus veikimo trukme. Parametrų skirtumai atskirais atvejais siekė 30 procentų. Tai koks skirtumas yra dabar, kai „Snapdragon“ įrenginiai dar pagerėjo, o „Exynos“ liko strigę laike?
Ir jeigu toks skirtumas iš tiesų yra – tai kodėl Europos vartotojams „Samsung“ telefonai nėra siūlomi už reikšmingai mažesnę kainą?
Žinoma, daugeliu atveju vartotojai to procesorių skirtumo nepajus, bet bus situacijų, kai europietiški telefonai neprilygs amerikietiškiems – ypač žaidžiant aukštos kokybės ir reiklios grafikos žaidimus, kurie smarkiai apkraus procesorių. „Exynos 990“ dėl stipresnio kaitimo greičiau pasieks kritinę temperatūrą, kurioje telefonas pradės mažinti grafikos procesoriaus dažnį ir dėl to žaidėjas matys trūkčiojantį vaizdą.
„Samsung Note 20 Ultra“, skirti Lietuvos rinkai (su „Exynos“ procesoriumi), šiuo metu kainuoja apie 1200 eurų.
Visas technines telefono charakteristikas rasite šioje svetainėje.
Planšetė
Tikriausiai antras pagal svarbą vasaros pabaigos „Samsung“ gaminys yra planšetinis kompiuteris „Galaxy Tab S7 Plus“. Keista, bet jame jau yra ne „Exynos“, o „Qualcom Snapdragon 865+“ procesorius – toks pats, kaip ir JAV rinkai skirtuose „Note 20“ telefonuose. O tai reiškia, kad pagrindinė priežastis kritikuoti šį „Samsung“ produktą išnyksta.
Na, iš tiesų nelabai yra ir kitų priežasčių šitą kompiuterį dėl ko nors peikti. Net ir specialiai planšetei skirtas išmanusis rašiklis pridedamas į standartinę pakuotę – tik imkite ir paišykite, kurkite savo dizainus, piešinius, žymėkitės idėjas. Na, gal norėtųsi, kad tas rašiklis, tarsi telefone, galėtų pasislėpti į planšetės vidų, nors tai yra fiziškai neįmanoma – kompiuterio storis yra gerokai mažesnis nei telefono, nesiekiantis 6 mm.
Kompiuterio dizainas gali šiek tiek priminti senuosius „iPhone 5“ – „Samsung“ ir čia sugriežtino linijas bei nusprendė pridėti kiek daugiau stačių kampų. Žinoma, dėl skonio nesiginčijama, bet rankose toks kompiuteris laikosi visai patogiai.
Kompiuterio ekranas – tas pats fantastiškas „Super AMOLED“ (prisimenate? „Samsung“ patys gamina ekranų matricas ir savo darbą išmano puikiai), raiška, kaip 12,4 colių ekranui – milžiniška (WQXGA+, 2800 x 1752 taškų), ekrano skaistis – 500 nitų. Vaizdo kontrastingumas – HDR 10+.
Trumpai tariant, jeigu šis kompiuteris būtų Gariūnuose pardavinėjamas automobilis, tai pardavėjas galėtų nemeluoti sakydamas, kad jame yra „pilnas faršas“. Tiesa, kaina tikrai nėra kukli – lyg ir esame pratę, kad planšetiniai kompiuteriai kainuotų gerokai pigiau už telefonus (na taip, čia tikriausiai kinai pripratino prie vos veikiančių planšečių už 100 eurų), bet šis kompiuteris už daugelį telefonų (tik ne už „Samsung“ flagmanus!) brangesnis – nuo maždaug 900 eurų.
Ir netgi nepaisant kainos, nepanašu, kad dėl to yra pagrindo skųstis. Pradžiai, nepamirškite to „pilno faršo“. Prisiminkite, kad tai yra tikrai neblogas menininko darbo įrankis (tik reikės pasirinkti jums tinkamiausią programinę įrangą, tačiau jos pasiūla tikrai nėra pagrindo skųstis). Ir pridėkime tai, kad „Tab S7 Plus“ yra įprastinį nešiojamąjį kompiuterį galintis pakeisti darbo įrankis – tereikia prijungti papildomą (atskirai parduodamą) klaviatūrą.
Puikiai tiks ir filmams: kampuose įtaisyti 4 garsiakalbiai perduoda labai neprastos kokybės garsą.
Planšetinio kompiuterio techninės charakteristikos – čia.
Laikrodis
Kitas „Samsung“ ketveriukės atstovas yra „Galaxy Watch 3“.
Dizainas – modernus, su militaristiniu atspalviu. Na, panašiai, kaip miesto hipsteris su kamufliažine apranga. Akivaizdu, kad nei su kariuomene, nei su medžiokle nieko bendro, išskyrus išvaizdą neturi. Bet pasistengus tą hipsterį galima įvilkti į kostiumą ir suteikti ganėtinai solidžią išvaizdą, tinkamą vadovų tarybos susirinkimui (panašiai ir šiam laikrodžiui galima uždėti solidų apvalaus darbastalio vaizdą). Be dviejų šoninių mygtukų, skirtų laikrodžio valdymui, ekraną supa besisukantis valdymo žiedas – labai patogus dalykas, smarkiai sumažinantis būtinybę teplioti ekraną savo piršto prisilietimais. Kas yra reikalinga dėl to, kad tas pats valdymo žiedas trukdo lengvai nuvalyti ekraną perbraukus jį per minkštesnės medžiagos skiautę.
Su telefonu jis integruojasi gal šiek tiek sudėtingiau nei kiti išmanieji laikrodžiai – prašo įsidiegti ne tik „Samsung Gear“ programėlę, bet ir specialų įskiepį, kuris įrašomas ir apie kurį vėliau galima pamiršti. Bet veikiausiai taip yra dėl programinės specifikos – tai yra tikras išmanusis laikrodis su mobiliąja operacine sistema „Tizen“. Ir galima daryti prielaidą, jog būtent dėl to, kad tai nėra „Android“ sistemos laikrodis, reikalingos kažkokios papildomos priemonės.
Kaip ir daugelis kitų šiame kainų rėžyje esančių sportui skirtų laikrodžių, „Galaxy Gear 3“ yra labiausiai pritaikytas mėgėjams pabėgioti. Ir pateikia tikrai gausius bei išsamius duomenis apie tai, kaip bėgate – įskaitant pėdų dėliojimo asimetriškumo stebėjimą. Kas yra ganėtinai inovatyvu. Bet, žinoma, neužmirštami ir kitų sporto šakų stebėjimo įrankiai – nenusivils ir dviratininkai, ir sportuojantieji namie ar sporto klube.
Norintieji bėgioti vien su laikrodžiu, be telefono, taip pat nenusivils – laikrodis palaiko eSIM funkciją. Tiesa, tos technologijos palaikymas reikalingas ir iš mobiliojo ryšio operatoriaus pusėje, o Lietuvoje tokią galimybę kol kas teikia tik vienas operatorius, tad didesniajai daliai vartotojų tai bus arba neaktualu, arba taps priežastimi perkelti paslaugas į „Bitės“ ryšio tinklą. O eSIM suteikia galimybę ir paskambinti, ir atsakyti į skambučius vien iš laikrodžio.
Nauja ir svarbi šio laikrodžio funkcija – miego stebėsena ir patarimai, kaip pasigerinti savo miego kokybę. Dar viena funkcija – kritimo stebėjimas ir pranešimas atitinkamoms tarnyboms arba artimiesiems, kad žmogus nukrito (ir nebeatsikelia). Ir dar viena – sPO₂ stebėsena, parodanti kraujo prisotinimo deguonimi lygį. Beje, aktualu šiandienos aplinkybėmis: kai šis rodiklis krenta žemiau 95 procentų, reikėtų susirūpinti dėl savo kvėpavimo funkcijos ir galbūt netgi kreiptis į medikus.
Apskritai vertinant galima teigti, kad „Samsung“ užpildė spragas lyginant su visais pagrindiniais konkurentais ir dabar gali pasiūlyti iš esmės viską, ką iki šiol konkurentai galėjo vadinti savo išskirtinumais (na, gal tik išskyrus „Apple Watch“ siūlomą vienos derivacijos kardiogramą, kurios patikimumu yra pagrindo suabejoti, bet kuri yra visai tinkama širdies aritmijoms užfiksuoti).
Laikrodžio kaina – apie 460 eurų.
Ausinės
Tai yra mažiausia, bet ne prasčiausia „Samsung“ naujovių dalis. Skirtingai, nei nemaža dalis konkurentų, „Galaxy Buds Live“ yra ne kuokos (kotelio ir į ausį įkišamos dalies) formos, o panašesni į pupas. Rezultatas – sunkiau pamesti (žinoma, tik tuo atveju, jei ausines teisingai įsistatysite į ausis). Patogu, saugu ir praktiškai nesijaučia.
Kadangi savęs audiofilu vadinti negaliu, tikrai nesiimsiu vertinti aukštų ir žemų dažnių garso atkūrimo kokybės. Bet galiu patvirtinti, kad veikia, gražiai groja, gerai atkuria žmogaus balsą, ausų nespaudžia (nors gali būti, kad kokios nors anatominės ausies ypatybės kai kuriems žmonėms gali lemti ir kitokią patirtį) ir moka visokiausių gudrybių. Kaip, antai, protingesnis aktyvus triukšmo slopinimas. Protingas, nes aplinkos triukšmą slopina, bet išskirtinius garsus praleidžia. Todėl, tarkime, lėktuve turėtumėte negirdėti variklių ir kitų sistemų ūžimo, bet jei stiuardesė pasiūlys kavos, turėtumėte girdėti.
Ausinės veikia ir kaip laisvų rankų įranga, vadinasi, turi mikrofoną. Vadinasi, jos tinkamos ir filmavimui su „Note 20 Ultra“, naudojant „Bluetooth“ mikrofoną.
Bet kalbant apie tokio tipo ausines turbūt svarbiausias kylantis klausimas yra nepertraukiamo klausymosi trukmė. Ir panašu, kad ausinių bei dėklo akumuliatoriuose sukaupiamos energijos turėtų pakakti net ir pačiam ilgiausiam skrydžiui lėktuvu, kad ir į kitą pasaulio kraštą: iš pačių ausinių turėtumėte „išspausti“ 6 valandas garso, o kartkartėmis nusnūdę ir palikę ausines krautis dėkliuke (kuris, beje, yra labai kompaktiškas ir patogus) iš viso gausite beveik parą garso.
O jeigu to visgi nepakanka ir po ranka turite tą patį „Note 20 Ultra“ – galite iš telefono belaidžiu būdu įkrauti dėkliuką.
Šias ausines Lietuvoje galima įsigyti už maždaug 150 eurų.
Ar verta?
Tai tikriausia pagrindinis klausimas į kurį turėtų atsakyti apžvalga: ar verta pirkti apžvelgiamą daiktą. Bet atsakymas priklauso nuo daugelio veiksnių: kokią įrangą jau naudojate dabar, kokie yra jūsų poreikiai, kokios finansinės galimybės ir koks požiūris į „Samsung“ prekės ženklą.
Bendrai galima pasakyti tiek: jeigu mėgstate būti geriausias ir turėti tai, kas geriausia, jeigu vertinate, kad viskas, ką naudojate, sklandžiai bendrauja tarpusavyje ir jeigu kišenėse vėjai nešvilpia – bent jau pasižiūrėti į visus šiuos dalykus ir juos išsibandyti, kai būsite technikos parduotuvėje, tikrai verta. Ypač – jeigu esate turinio kūrėjas.
