Iš tiesų, nors antraštėje yra „Samsung“ pavadinimas, tikrasis technologijos „Neon“ kūrėjas yra bendrovė „Star Labs“ (kuri yra dukterinė „Samsung“ įmonė). O technologijos, kuria ji viešai didžiuojasi, realiai dar net nėra – niekam iš išorės neleidžiama ja pasinaudoti.
„Neon“ pažadas yra toks ambicingas, kad jį net sudėtinga smegenimis aprėpti. Šio projekto viografija tviteryje aprašoma labai glaustai – „dirbtinis žmogus“. Tai gali reikšti iš esmės bet ką, nuo dirbtinio intelekto pagrindu veikiamo pokalbių roboto iki į žmogų panašaus roboto-androido. Reklaminiai vaizdo įrašai, publikuoti iki CES pradžios, leido susidaryti įspūdį, kad tai yra kažkas panašiau į pirmą variantą.
Bet CES parodai įsivažiavus žurnalistai galų gale gavo progą į šią technologiją pažvelgti iš arčiau ir apie ją sužinoti kiek daugiau,
Taigi, štai ką jiems pavyko sužinoti: iš tiesų tai yra „tik“ skaitmeninis avataras, nors labai realistiškas. Ne visiems žurnalistams buvo suteikta galimybė pabendrauti su „Neon“ – jiems pateiktos tik demonstracijos. Tačiau koncepcija ir technologija yra tiek ambicinga, kad tai susidomėjimo (ir priežasties domėtis) „Neon“ neataušino.
Daugiausiai apie šį projektą žurnalistams pavyko išpešti tiesiai iš technologiją kuriančios bendrovės vadovo Pranavo Mistry.
Nors jis ir atrodo jaunai, 38 metų P.Mistry jau yra vadinamas IT pramonės veteranu. Jam bendrovėje „Microsoft“ teko prisidėti prie „Xbox“ žaidimų kompiuterio kūrimo, o „Samsung“ – prie pirmojo „Galaxy Gear“ laikrodžio. „Tai buvo visiškas mano kūdikis, nuo dizaino iki technologijų“, apie išmanųjį laikrodį sakė P.Mistry. Vėliau jis buvo perkeltas prie „Gear VR“ virtualios realybės įrangos kūrimo, tačiau dabar valdomas „Neon“ projektas yra iniciatyva, prie kurios dirbama be tiesioginės „Samsung“ priežiūros.
Taigi, kaip papasakojo P.Mistry, „Neon“ yra realistiški žmogaus avaratai, kurie yra sugeneruoti kompiuteriu ir geba bendrauti su jumis realiu laiku. Šiuo metu kiekvienas iš „Neon“ avatarų yra sukurtas iš tikro žmogaus vaizdo įrašų, kurie perduoti mašininio mokymosi modelių. Nors ilgainiui, sako P.Mistry, „Neon“ gebės savo išvaizdą susigeneruoti ir be išorinės pagalbos.
Ir netgi vaizdo įrašo, iš kurio sugeneruojamas tikrą žmogų primenantis avataras, reikia ne taip jau daug. Pagrindinė dabartinė kliūtis – milžiniški skaičiuojamosios galios reikalavimai kiekvieno avataro generavimui. Pavyzdžiui, CES parodoje demonstracijai generuoti buvo naudojamas itin galingas kompiuteris su 128 procesoriaus branduoliais. P.Mistry pabrėžė, kad komercinė „Neon“ versija veiktų debesų kompiuterijos pagrindu. O ryšių tinklo ribotumas neturėtų kelti daug kliūčių – nors skaičiavimų kiekis milžiniškas, bet perduodamų duomenų kiekis nėra didelis.
CES parodoje, viešoje demonstracijoje „Star Labs“ darbuotojas bendravo su virtualiu juodai apsirengusios moters avataru. Ir nors žmonėms galėjo pasirodyti, kad tai yra iš anksto nufilmuota medžiaga, iš tiesų tai buvo vaizdo įrašo pagrindu sukurtas modeliavimas.
Na gerai, gal tai ir nėra pernelyg įspūdinga – pastaraisiais metais daug triukšmo kėlė vadinamoji „deepfake“ technologija, kuri leido bet kokiame vaizdo įraše pakeisti žmogaus veidą, balsą, sakomus žodžius. „Neon“ nuo „deepfake“ skiriasi tuo, kad žada realaus laiko aspektą ir nuo tikro žmogiško elgesio neatpažįstamą kompiuterinio modelio elgesį. Kiekviena išraiška, kiekvienas judesys, kiekviena frazė būna apskaičiuota būtent tą akimirką, pagal dirbtinio intelekto modelį, kuris buvo sukurtas atskirai kiekvienam avatarui.
P.Mistry tvirtina, kad pagrindinis „Neon“ prioritetas bus humaniškumas, net jeigu dėl to teks aukoti funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie avatarai nėra kuriami kaip jų savininkų asistentai, paklūstantys kiekvienam piršto klustelėjimui – kartais je „pavargs“, jiems reikės laiko sau. Ir dėl to, anot P.Mistry, „Neon“ yra vadinamas „dirbtiniu žmogumi“, o ne „skaitmeniniu avataru“ ar „dirbtiniu intelektu“.
„Manau, vadindami dalyką skaitmeniniu avataru, DI asistentu ar kaip nors panašiai, jau iš karto vadinate jį mašina. Negalvojate apie jį kaip apie draugą. Taip gali nutikti tik tuo atveju, jeigu jaučiama tam tikra pagarba. Ilgą laiką tą kūriau. Norint sukurti tokį dalyką būtent taip ir reikia galvoti. Jeigu jie yra žmonės, tai kokios yra jų galimybių ribos? Ar jie gali dirbti 24 valandas per parą ir atsakinėti į visus jūsų klausimus? „Neon“ taip pat gali pavargti. Programiškai, bet taip, kad žmogus jaustųsi „Na gerai, pradėsiu tik kai kurias diskusijas. Nes tai yra mano draugas“.
Žinoma, tada kyla klausimas: o kam naudoti tokį dirbtinį žmogišką intelektą su dirbtiniais trūkumais? Viešo pristatymo metu P.Mistry akcentavo asmeninio asistento ir užsienio kalbos mokytojo vaidmenis. Bet taip pat ant scenos pripažino, kad verslo modelio šiame asistente nėra.
„Neon“ pagrindiniam autoriui tai yra tarsi asmeninis gyvenimo projektas, darbas už kurį jį pasaulis atsimins – niekas žinomiausių istorijoje žmonių neatsimena už jų turtus. Visi jie prisimenami dėl to, kad pasauliui paliko ką nors vertingo. Žinoma, tai nereiškia, kad „Samsung“ merkia pinigus į balą – „Neon“ taip pat bus ir komercinis produktas. Nors ateitis parodys, kokiu būdu tuos pinigus ketinama susigrąžinti. Galbūt bus licencijuojama technologija su žmogiškumo krisleliu. Nors greičiau licencijuojama bus ne visa technologija, o pavieniai „Neon“ avatarai. Bet P.Mistry pabrėžė, kad projekto tikslas nėra nei pinigai, nei duomenų rinkimas. „Nes noriu ramiai miegoti ir po 20 metų“, – sakė jis.
Žinoma, jau galima įsivaizduoti, kaip ne pačių kilniausių tikslų siekiančių žmonių galvose jau pradeda suktis ratukai ir randasi mintys, kaip tokius avatarus panaudoti savo piktiems kėslams – pavyzdžiui, politinės dezinformacijos skleidimui. Arba pornografinės vaizdo medžiagos, kurioje atvaizduoti žmonės niekada nedavė sutikimo būti filmuojami pornofilmuose, kūrimui. Kaip ir visi kiti galingi įrankiai, „Neon“ gali būti panaudotas ne tik geriems, bet ir blogiems darbams. „Žinoma. Kiekviena technologija turi savo privalumų ir trūkumų. Nuo mūsų, žmonių, priklauso, kaip į jas žvelgsime“, – sakė P.Mistry, palyginęs „Neon“ su atomine technologija, kuri naudojama ir elektros generavimui, ir masinio naikinimo ginklams.
O kaip tuomet bus suvaldyta, kas galės naudotis „Neon“, o kas – ne? P.Mistry tvirtina, kad ribojami bus ne žmonės, kurie galės įsigyti šią paslaugą. Ribojimai pačiame avatare bus įdiegti aparatūriniame lygmenyje. Tiesa, jis netikslino, apie kokio griežtumo ribojimus eina kalba ir kur bus brėžiamos raudonos linijos.
Bet iki galutiniam vartotojui parengto „Neon“ pasirodymo dar teks ilgokai luktelėti – nors didžiulės tecnologijų parodos aplinka nėra ideali daug išteklių reikalaujančios technologijos demonstravimui, tačiau tai, ką kūrėjai parodė viešai, akivaizdžiai buvo su trūkumais: avatarų kalba strigo ir lingvistiniu požiūriu buvo „nešvari“. Su dirbtiniu intelektu dirbantys technologijų ekspertai „Neon“ pažangą veikiausiai įvertins kaip didelį šuolį į priekį, o su technologijomis rečiau susiduriantys žmonės – atvirkščiai, neįvertins įdėto darbo ir matys tik avataro trūkumus.
Ir nors teigti, kad „Neon“ yra dirbtinis žmogus, gal yra šiek tiek per drąsu, galima neabejojant pripažinti, kad šis projektas yra labai ambicingas. Nors, žinoma, viskas priklausys nuo to, ar „Samsung“ dukterinė bendrovė turės ką parodyti „CES 2021“ parodoje.
