Siekiant padidinti veiklos efektyvumą uždaryta paskutinė „Samsung“ gamykla Kinijoje, Huizhou mieste. Tai nereiškia, kad kinai apskritai negalės nusipirkti „Samsung“ įrenginių – jie bus importuojami iš kitų valstybių.
Ir nors „Samsung“ savo gamybos pajėgumų patraukimo iš Kinijos plačiai nekomentuoja, korėjiečiai neturėjo daug priežasčių pasilikti: juos spaudė ir konkurentai, ir ekonominiai sunkumai.
Nors „Samsung“ yra neabejotinas išmaniųjų telefonų rinkos lyderis, Kinijos rinkoje jiems jau daugelį metų nesiseka. Technologijų giganto ženklu pažymėti telefonai sudaro vos vieną procentą Kinijoje parduodamų išmaniųjų įrenginių – ir tai, rinkos tyrimų bendrovės „Counterpoint Research“ duomenimis, trunka jau gana ilgą laiką. „Samsung“ rinkos pyrago dalį iš vienos pusės graužia biudžetinių telefonų segmentas – jame dominuoja mažiau žinomi Kinijos prekės ženklai. Iš kitos pusės slegia konkurencija su „Apple“ ir „Huawei“.
Tarp šių replių plokštumų „Samsung“ labai nedaug erdvės, o „Samsung Galaxy A“ serijos įrenginiai situacijos nepagerino. Tad ir neliko daug prasmės laikyti savo gamyklas ten, kur pardavimai nevyksta – ypač įvertinus tai, kad esama dar daug valstybių, kurios išskėstomis rankomis laukia „Samsung“ investicijų.
Gamybos apimtis Kinijoje „Samsung“ mažino jau kurį laiką. 2018 metų pabaigoje buvo uždarytas priešpaskutinė „Samsung“ gamykla, o šių metų birželį smarkiai sumažintos gamybos apimtys ir toje gamykloje, kuri buvo uždaryta paskutinė.
Veiksnių, kurie verčia iš Kinijos trauktis ir „Samsung“, ir kitus gamintojus, gali būti ir daugiau. Kinijoje auga atlyginimai, o dėl prekybos karo prasidėjęs ekonominis lėtėjimas nėra naudingas net ir tiems išmaniųjų telefonų gamintojams, kuriems iki šiol Kinijoje sekėsi puikiai.
