„Titane yra skysto metano ir etano ežerų, jūrų. Palydovas, išskyrus Žemę, yra vienintelis Saulės sistemos pasaulis, kuriame egzistuoja skysčiai. Jame taip pat teka upės ir lyja. Titane egzistuoja taip vadinamas hidrologinis ciklas. Mokslininkai jį tiria, remdamiesi Žemės hidrologiniu ciklu“, – pasakojo Cornell universiteto mokslininkas Jasonas Hofgartneris.
J. Hofgartnerio komanda, pasitelkę „Cassini“ zondą, analizavo antrą pagal dydį palydovo jūrą – Ligeia Mare. Jos plotas siekia 126 kv. km, rašo space.com.
Regionas, kurį astronomai tyrinėjo, iki to laiko neturėjo jokių pakitimų
Kai 2013 m. liepos mėn. „Cassini“ atsiuntė naujų Titano nuotraukų, mokslininkai jas ėmė lyginti su senesnėmis. Regionas, kurį astronomai tyrinėjo, iki to laiko neturėjo jokių pakitimų.
„Titano jūros yra labai tamsios ir ramios. Zondas paprastai siunčia radijo bangas, kurios atsimuša nuo palydovo paviršiaus ir sugrįžta į radarų sistemą. Jūros dažniausiai būna tokios ramios, kad visa energija dažniausiai išsisklaido ir negrįžta iki „Cassini“, – pridūrė J. Hofgartneris.
Tačiau 2013 m. liepos 10 d. astronomai užfiksavo ryškų darinį, kurio liepos 26 d. jau nebebuvo. Jis pavadintas „Magiška sala“, nors gali būti, kad tai – visai ne sala. Mokslininko teigimu, dar neaišku, kas tiksliai buvo „Magiška sala“ ir kaip ji atsirado, bet į šį klausimą tikimasi netrukus atsakyti, toliau analizuojant „Cassini“ atsiųstus duomenis.
„Iškėlėme įvairių hipotezių. Gali būti, kad tai buvo bangos, į paviršių iš gelmių kylančios dujos, plūduriuojančios uolienos ir t.t. Manome, kad „sala“, kurios matmenys buvo 10x20 km, suskilo į mažesnius darinius – po maždaug kvadratinį kilometrą“, – tęsė J. Hofgartneris.
Nors internete pasirodė gausybė spėlionių, kad tai – ateivių laivas, astronomai tokias kalbas neigia. Į Titaną dabar ateina vasara, taigi saulės energijos užtenka sukelti vėjams ir kitiems fenomenams.
Titanas yra vienas iš 62 Saturno palydovų. Jis yra maždaug 50 proc. didesnis ir 80 proc. sunkesnis už Mėnulį
Tiesa, iki 2013 liepos surinkti duomenys rodė, kad palydove vėjai nėra tokie smarkūs, kad sukeltų dideles bangas. Tačiau, anot J. Hofgartnerio, gali būti, kad vėjai dabar stiprėja.
„Vasarą Titano atmosfera yra palankesnė tyrimams, todėl tikimės surinkti dar daugiau informacijos“, – sakė J. Hofgartneris.
„Akivaizdu, kad Ligeia Mare vyksta įdomūs reiškiniai. Titanas mus nuolat stebina“, – bbc.co.uk teigė „Open university“ (nuotolinio mokymo bei virtualus universitetas) emeritas prof. Johnas Zarneckis
Titanas yra vienas iš 62 Saturno palydovų. Jis yra maždaug 50 proc. didesnis ir 80 proc. sunkesnis už Mėnulį.
Atradimai publikuoti žurnale „Nature Geoscience“.
