Saturno paslaptis
Vėjai, kurie cikliškai pereina per du didžiulius sūkurius planetos šiaurės ašigalyje, perneša elektringus jonus, kurie tempia planetos magnetinį lauką. Šis iki šiol paslaptingas reiškinys dešimtmečius trukdė mokslininkams išmatuoti dienos ilgį Saturne, rašo „Business Insider“.
Kadangi debesys juda savaime, žvelgdami į dujinę planetą iš tolo nepasakysite, kaip greitai ji sukasi. Vietoj to mokslininkai matuoja magnetinį lauką, kuris yra įsišaknijęs giliai planetos branduolyje. Tačiau kai 2004 m. NASA zondas „Cassini“ pasiekė Saturną, mokslininkai nustebo pastebėję, kad nuo 1981 m., kai pro Saturną praskrido NASA misija „Voyager 2“, pasikeitė planetos magnetinio lauko radijo impulsų greitis.
„Magnetinis laukas ir jo skleidžiama radijo spinduliuotė paprastai veikia kaip švyturys“, t. y. radijo sprogimai sklinda reguliariais impulsais, „Insider“ sakė Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros planetų mokslininkas Jamesas O'Donoghue, naujojo tyrimo bendraautorius.
„Saturnui šis sukimosi periodas laikui bėgant keistai pasislinko, visus suklaidindamas“, – pridūrė jis. „Dar keisčiau, kad planetos sukimosi periodas nepriklausomai slinko į šiaurę ir į pietus.“
Mažai tikėtina, kad skirtingais metų laikais Saturnas sukosi skirtingu greičiu arba kad jo šiaurinė pusė sukosi kitu greičiu nei pietinė. Tačiau kažkas turėjo vykti magnetiniame lauke tarp Saturno paviršiaus ir NASA erdvėlaivio.
Kaip teigiama naujame tyrime, paskelbtame žurnalo „Geophysical Research Letters“ vasario mėnesio numeryje, Saturno pašvaistes visą laiką kurstė ir jo magnetinį lauką traukė elektra įkrautas vėjas.
Mokslininkai galiausiai išsiaiškino, kaip išmatuoti Saturno sukimąsi be jo magnetinio lauko pagalbos. Jie ištyrė nedidelius gravitacinės traukos, kuria planeta veikia savo žiedus, pokyčius. 2019 m. jie nustatė, kad Saturnas apsisuka kas 10 valandų, 33 minutes ir 38 sekundes.
Tačiau besikeičiančio magnetinio lauko paslaptis išliko.
Nors anksčiau mokslininkai buvo iškėlę teoriją, kad dėl judančių Saturno magnetinių linijų gali būti kaltas galingas dvigubo sūkurio poliarinis oras, naujasis tyrimas yra pirmasis šią mintį patvirtinantis įrodymas.
