Nepaisant pavadinimo, tai nėra fizinė skylė Saulės paviršiuje. Vainikinių skylių temperatūra yra žemesnė, todėl jos nešviečia taip ryškiai kaip kitos Saulės sritys ir todėl atrodo juodos, rašo „Business Insider“.
„Dabartinės skylės skersmuo šiuo metu yra apie 300 000-400 000 km“, – sakė NASA Goddardo Heliofizikos mokslo skyriaus mokslo direktoriaus pavaduotojas Alexas Youngas, – „Tai yra apie 20-30 Žemių, išsirikiavusių viena priešais kitą.“
Vainikinės skylės yra įprastas reiškinys, atsirandantis dėl padidėjusio Saulės aktyvumo.
Šios „skylės“ yra Saulės vėjų, kurių greitis siekia apie 500-800 km per sekundę, šaltinis. Prognozuojama, kad Saulės vėjai Žemę pasieks iki šios savaitės pabaigos.
„Greito vėjo poveikį greičiausiai pradėsime pastebėti kovo 24 d.“, – pridūrė A.Youngas, – „Kai greitasis vėjas pasieks Žemę, jo nešamos dalelės ir magnetinis laukas sąveikaus su Žemės magnetiniu lauku, efektyviai jį drebins.“
Galingesni magnetiniai laukai, pavyzdžiui, dėl vainiko masės išmetimo, gali sukelti elektros energijos tiekimo sutrikimus arba sutrikdyti ryšių technologijas. Tačiau vainiko skylės – net tokios didelės kaip ši – yra kur kas mažiau stiprios. Taigi pagrindinis poveikis, kurio galima tikėtis šį penktadienį, yra ryškesnė pašvaistė.
Prognozuojama, kad pašvaistė gali matytis net New Yorke. Tuo tarpu lietuviams šį kartą laimė nenusišypsojo.
Pastaraisiais mėnesiais Saulė buvo labai užimta, nes artėja prie 2025 m. numatomos 11 metų aktyvumo ciklo viršūnės. Pavyzdžiui, NASA Saulės dinamikos observatorija neseniai pastebėjo milžinišką „tornadą“, besisukantį per Saulės šiaurinį ašigalį, rašo „Space“.
Praėjusią savaitę tris dienas verdanti plazma kilo aukštai virš Saulės paviršiaus, o kovo 18 d. pasiekė 14 Žemių arba maždaug 120 000 km aukštį. Tačiau karščio ir plazmos kupinamtornadui subyrėjus, išmesta medžiaga mūsų planetos nepasiekė.
