Ekspertai ramina, kad pavojaus Žemei tai nekelia. Tokios skylės susidaro nedažnai, bet nėra ir ypatingai retas reiškinys – paskutinė panaši pastebėta 2012-aisiais metais.
Jose Saulės magnetinio lauko linijos nusidriekia į kosmosą, taigi ten vainiko plazma lengvai pabėga iš Saulės, todėl vainikas patamsėja ir rentgeno bei ultravioletiniuose spinduliuose galima matyti tamsumą.
Skylės egzistavimas padidina stiprių magnetinių audrų tikimybę, bet dabartinė skylė yra atsivėrusi arti Saulės šiaurinio ašigalio, taigi stipriausia audros dalis turėtų veržtis tolyn nuo planetų orbitų plokštumos ir Žemei nepakenkti.
Nauji tyrimai rodo, kad Saulės dėmės formuojasi gerokai lėčiau, nei manyta anksčiau. Naujų dėmių atsiradimo stebėjimai ir Saulėje vykstančių procesų skaitmeniniai modeliai parodė, kad dėmių kilimas iš Saulės gelmių į paviršių koreliuoja su jų judėjimo greičiu paviršiuje.
Tada paaiškėjo, kad dėmės iš Saulės gelmių kyla ne sparčiau, nei 540 km/val. greičiu; anksčiau buvo manoma, kad tas greitis net ir giliai po paviršiumi siekia 1800 km/val., o arčiau paviršiaus dar didėja. Mažą greitį turbūt nulemia medžiagos maišymasis po Saulės paviršiumi. Tyrimo rezultatai publikuojami Science Advances.
