Sekmadienį (gegužės 7 d.) Saulė buvo negailestinga ir tiesiai į Žemę paleido ilgalaikį M1,5 klasės Saulės žybsnį – vidutinio intensyvumo reiškinį. Šis įvykis jau sukėlė nedidelius trumpųjų bangų radijo ryšio sutrikimus Žemėje, rašo „Spaceweather“.
Saulės žybsnis taip pat buvo susijęs su vainikinės masės išmetimu (CME) – Saulės plazmos išsiveržimu, kuris dabar skrieja link mūsų planetos. Tikimasi, kad CME Žemę pasieks ankstyvą trečiadienio rytą (gegužės 10 d.) ir gali sukelti vidutinį ar stiprų geomagnetinį aktyvumą.
Šis aktyvumas gali pasireikšti ir suaktyvėjusia Šiaurės pašvaiste. Dabar pagal NOAA prognozes panašu, kad pašvaistę bus galima pamatyti iš Lietuvos ankstyvą trečiadienio rytą – apie 4 val. vietos laiku.
Tačiau atkreipkite dėmesį, kad kosminiai orai, kaip ir Žemės orai, yra nepastovūs ir prognozės gali bet kada pasikeisti.
Kaip rašo NOAA, Šiaurės pašvaistė neturi būti „tiesiai virš galvos“, kad ją pamatyti – šis reiškinys matomas 1000 km atstumu.
Saulės žybsniai – tai ryškūs elektromagnetinės spinduliuotės pliūpsniai, kuriuos ssukelia Saulės dėmės, o CME – tai iš Saulės išmetama plazma ir įmagnetintos dalelės, kurios erdvėje skrieja lėčiau. Į Žemę patekę Saulės žybsniai gali sukelti ryšio pertrūkius, o CME yra siejami su pašvaistėmis. Nors šie reiškiniai nebūtinai įvyksta vienu metu, ryškiausi Saulės žybsniai dažnai sutampa su CME.
Artėjant didžiausio Saulės aktyvumo laikotarpiui, per ateinančius porą metų galime tikėtis dažnesnių ir stipresnių Saulės audrų.
