„Šiaurės pašvaistė buvo šiek tiek matoma šiaurės vakarų Lietuvoje (Skuodo raj.) Pagal prognozę ryškiausiai turėtų matytis antradienį, trečiadienį. Žadama 6 Kp, o šiąnakt terodė 4,33 Kp, bet greičiausiai buvo šiek tiek daugiau, nes pavyko ją nufotografuoti“, – trumpai šių nuotraukų istoriją surašė Nerijus iš Skuodo.
Ką reiškia tie Kp ir kada vėl pamatysime Šiaurės pašvaistę Lietuvoje. Komentaro kreipėmės į specialistus.
Šiaurės pašvaistės dairykitės ir rugsėjo 28 d.
Lietuvos astronomų sąjungos pirmininkas dr. Vidas Dobrovolskas sako, kad Saulės aktyvumas piką buvo pasiekęs prieš trejus metus. Iš tiesų, tai metais 15min gavo nemažai Lietuvoje darytų Šiaurės pašvaistės nuotraukų. Pašvaistę skaitytojams pavyko nufotografuoti ir 2015 m.kovą, kai kilo magnetinė audra (žiūr. galerijas po straipsniu).
Bent kartą per metus ir Lietuvoje susidaro palankios sąlygos pamatyti šį pakankamai retą astronominį reiškinį.
Pasak dr. Vido Dobrovolsko, nors šiuo metu Saulės aktyvumas mažėja ir žemiausią lygį pasieks dar po trejų metų, vis tiek bent kartą per metus ir Lietuvoje susidaro palankios sąlygos pamatyti šį pakankamai retą astronominį reiškinį. Žinoma, artimiausius trejus metus ši tikimybė mažės.
„Tiesiog ne visuomet žmonės atkreipia dėmesį ir nepasinaudoja galimybe pamatyti pašvaistę, todėl ir susidaro toks retumo įspūdis“, – sako V.Dobrovolskas.
Rugsėjo 26-osios Šiaurės pašvaistė
Tačiau rugsėjo 26 d. tokia galimybė buvo. Saulė nuolat spinduliuoja įelektrintų dalelių srautą į visas puses. Šis srautas vadinamas Saulės vėju. „Jis turi savą magnetinį lauką. Todėl susidaro panašus efektas, tarsi suartintumėte du magnetus.
Priešingi poliai traukia vienas kitą, o vienodi – stumia. Šį kartą elektrinių dalelių, plūstančių iš Saulės, magnetinis polius ir Žemės magnetinio lauko poliai buvo priešingi. Todėl mūsų planeta papildomai pritraukė tų dalelių srautą. Jis, susidūręs su viršutiniais Žemės atmosferos sluoksniais, sukėlė pašvaistės reiškinį“, – aiškina Lietuvos astronomų sąjungos pirmininkas.
Rugsėjo 28-29 dienomis Žemė susidurs su tankesniu Saulės dalelių pliūpsniu.
Pasak V.Dobrovolsko, šiuo metu šis reiškinys nėra labai intensyvus. Tačiau rugsėjo 28-29 dienomis astronomai, stebintys Saulę kosminiais palydovais, prognozuoja, kad Žemė susidurs su tankesniu Saulės dalelių pliūpsniu. Tačiau kol kas sunku prognozuoti, ar ji bus pakankamai intensyvi, kad būtų labai aiškiai matoma.
Kaip matuojamas Žemės magnetinis laukas
Magnetinio lauko stiprumas (indeksas žymimas Kp) skirstomas į 9 kategorijas. Šiuo metu šis rodmuo siekia 4. Artimiausias dvi dienas gali padidėti iki 5. Kitaip tariant, vidutinio intensyvumo. Pasak dr. V.Dobrovolsko, stipriausios magnetinės audros žymimos indeksais nuo 8 iki 9. Tokiu atveju Lietuvoje Šiaurės pašvaistė būtų matoma itin ryškiai. Bet artimiausiu metu tokios audros neprognozuojamos.
