Nors jau ir dabar galima pastebėti „krentančias žvaigždes“, lietingiausias meteorais laikotarpis bus šį savaitgalį, kaip tik tuo metu, kai prasideda Mėnulio jaunatis, todėl ryškių linijų naktiniame danguje nereiks ilgai laukti – astronomai prognozuoja, kad vidutiniškai per valandą dangaus skliautą raižys 70 ir daugiau meteorų.
Nors „krentančios žvaigždės“ gali pasirodyti bet kurioje dangaus vietoje, visgi didžiausia tikimybė jas stebėti šiaurinėje ir šiaurės rytų skliauto dalyje, netoliese Persėjo žvaigždyno. Šio įstabaus reiškinio kaltininkė yra Svifto-Tatlio kometa, mat kiekvienais metais liepos viduryje Žemė įskrenda į jos „šiukšlių“ debesį, kurį sudaro nuo kometos atskilusios dulkės, uolienų skeveldros bei ledo gabaliukai. Ne didesnės nei ryžio grūdas dalelės 60–80 kilometrų per sekundę greičiu įlekia į Žemės atmosferą bei sudega viršutiniuose jos sluoksniuose – degdamos jos kelias akimirkas naktiniame danguje palieka šviesų rėžį.
Pirmą kartą šios kometos praskridimas užfiksuotas 1862 metais, o pastarąjį kartą pro Žemę ji pralėkė 1992-aisiais, tačiau paliko pakankamai dalelių, kad galėtume mėgautis gražiu rugpjūčio reiškiniu. Intensyviausias perseidų lietus turėtų vykti rugpjūčio 11 dienos naktį, tačiau pakankamai daug šviesių brūkšnių danguje matysis ir kitas dvi dienas. Iš tiesų, perseidų lietus prasideda liepos viduryje ir tęsiasi iki rugpjūčio 24 dienos, tačiau pikas būna būtent aukščiau minėtomis dienomis.
Meteorus reikia skirti nuo meteoritų, kurie yra didesni uolienų ir metalų gabalai, kartais sveriantys keliasdešimt tonų. Ir jeigu „krentančių žvaigždžių“ reikia atidžiai dairytis, nes jos dega vos sekundės dalį, į Žemės atmosferą patekusių meteoritų dažniausiai neįmanoma nepastebėti – jų mirties skrydis dažniausiai nušviečia visą dangų bei užsibaigia triukšmingu trenksmu, kuris kartais paleidžia ištisą skeveldrų „fejerverką“.
Tokie meteoritų „pasirodymai“ nėra dažni ir dažnai būna netikėti, tuo tarpu meteorų lietūs vyksta kelis kartus metuose tuo pačiu metu. Kiekvieno tokio žvaigždžių lietaus priežastis – dulkių ir mažyčių dalelių debesis, kurį paliko kokia nors kometa. Tokie debesys „kabo“ toje pačioje Žemės orbitos vietoje, o mūsų planeta, besisukdama apie Saulę tiesiog tuo pačiu laikotarpiu kasmet į juos įskrenda. Tad astronomai gali tiksliai nuspėti, kuriomis dienomis galima laukti vieno ar kito meteorų lietaus.
Šiemet rudenį dar kelis kartus bus puikios progos stebėti krentančius meteorus naktimis be Mėnulio. Spalio pradžioje apie 7 dieną vyks drakonidų „pasirodymas“ – daugiausiai dangaus skliautu piešiamų linijų turėtume matyti netgi vėlų vakarą. Tiesa, drakonidai nėra tokie intensyvūs, kaip perseidai – per valandą pasirodo vos keletas ar keliolika meteorų.
Tuo tarpu labiau intensyvių vaizdų danguje turėtume sulaukti lapkričio 11 ir 12 dienomis, kai vyks šiaurės tauridų lietus – tada taip pat jiems taip pat netrukdys Mėnulis. Beje, nors tauridų danguje taip pat nebūna labai daug, jie skrieja lėčiau ir yra ryškesni. Antras pagal intensyvumą geminidų lietus – kartais apie 50 per valandą – piką pasieks gruodžio 13 dieną. Deja, tuo metu danguje jaunatį jau keis priešpilnis, todėl „krentančias žvaigždes“ stebėti bus sudėtingiau.
