Išskirtinį mėnulio ryškumą bei dydį buvo galima stebėti naktį iš šeštadienio į sekmadienį, apie pusę trijų nakties Lietuvos laiku, kai Žemės palydovas buvo 356 177 kilometrų atstumu nuo Žemės – vadinamajame mėnulio perigėjuje.
Deja, beveik visą Lietuvos dangų buvo užkloję audros debesys. Jeigu jums visgi pavyko užfiksuoti neįprastai didelį mėnulį – siųskite savo nuotraukas ikrauk@15min.lt . Jeigu ne – pasigėrėkite pilnaties vaizdais iš kitų valstybių:
Mėnulio pilnatys atrodo skirtingų didžių dėl ovalios savo orbitos formos ir elipsės formos kelio aplink Žemę.
Liepos 12-ąją ir rugsėjo 9-ąją mėnulis bus pilnaties stadijoje, kai pasieks savo perigėjų. Tuo metu jis atrodys kaip milžiniškas švytintis skritulys
Perigėjuje mėnulis yra 50 000 kilometrų arčiau nei būdamas labiausiai nutolęs nuo Žemės.
Liepos 12-ąją ir rugsėjo 9-ąją mėnulis bus pilnaties stadijos, kai pasieks savo perigėjų. Tuo metu jis atrodys kaip milžiniškas švytintis skritulys.
Tikrieji astronomijos entuziastai labiausiai turėtų laukti rugpjūčio 10 d. kai mėnulis bus 1381 kilometru arčiau nei šeštadienį ir taps ryškiausiu 2014-aisias metais.
Skirtingai nei Saulės užtemimai ir kiti dangaus įvykiai, „supermėnulis“ pasirodo kas trylika mėnesių ir aštuoniolika dienų, teigia Geoffas Chesteris, Jungtinių Valstijų karinių jūrų laivyno observatorijos atstovas. Tačiau mėnulio padidėjimas ne visada pastebimas – dažniausiai dėl didelio debesuotumo ir prasto oro sąlygų.
Šiemet įvyks dar du mėnulio priartėjimai, tačiau pastarieji nebus matomi iš Žemės.
Paskutinį kartą „supermėnulis“ buvo toks ryškus praeitų metų birželį, kai buvo 14 procentų didesnis ir 30 procentų ryškesnis už įprastai matomą žemės palydovą.