Nors misijos pradžia buvo duobėta – raketos paleidimas atidėtas net 4 kartus, lapkričio 16 d. iš NASA Kenedžio kosmoso centro Floridoje pakilo „Orion“ bepilotis erdvėlaivis, kurį į kosmosą iškėlė naujoji nediutinė SLS (angl. Space Launch System) raketa.
Taip pradėta pirmoji „Artemis 1“ misija iš trijų dalių ciklo, kurių tikslas – sugrąžinti žmoniją į Mėnulio paviršių. Sekmadienį erdvėlaivis „Orion“ be įgulos nusileido Ramiajame vandenyne netoli Baja Kalifornijos pakrantės ir baigė 25,5 dienos trukusią misiją į Mėnulio orbitą ir atgal.
Šio bandomojo skrydžio „Orion“ viduje nebuvo įgulos – vietoje astronautų kapsulėje sėdėjo manekenai, kuriuose sumontuoti jutikliai rodė perkrovų, vibracijos ir spinduliuotės lygį.
Pagrindinis šios misijos tikslas buvo išbandyti „Orion“ šiluminės apsaugos skydą – tai dienai, kai kapsulėje skris žmonės, o ne bandomieji manekenai.
Skrydžio metu „Orion“ patyrė keletą nesklandumų. Pavyzdžiui, netrukus po pakilimo kapsulės navigaciniai žvaigždžių sekimo prietaisai rodė neįprastus rodmenis. Tačiau apskritai kapsulė debiutinės kelionės už Žemės orbitos ribų metu veikė gerai ir, kaip ir buvo planuota, atliko vieną svarbų etapą po kito.
Sekmadienį „Orion“ įskriejo į Žemės atmosferą virš Ramiojo vandenyno, toli nuo vakarinės Pietų Amerikos pakrantės. 40 000 km/val greičiu – 32 kartus didesniu už garso greitį. Toks milžiniškas greitis sukėlė didžiulę trintį, todėl „Orion“ 5 metrų pločio šilumos skydas patyrė didelį išbandymą. Didžiausias kada nors skraidytas tokio tipo šiluminis skydas atlaikė maždaug 2800 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą.
Netrukus po įskridimo į Žemės atmosferą „Orion“ vėl ją paliko, atšokdamas nuo viršutinių oro sluoksnių. Šis „praleidimo manevras“, kurio iki šiol nebuvo atlikęs nė vienas žmogaus pilotuojamas erdvėlaivis, leidžia kapsulei įveikti didesnį atstumą ir tiksliau nusileisti grįžtant į žemę, teigė NASA pareigūnai.
Radiacija kosmose gali daryti didelį poveikį skrydžio sistemoms ir biologinėms sistemoms. Todėl projektuojant erdvėlaivius dedamos didelės pastangos, kad įgulos ir aparatūra būtų apsaugotos nuo apšvitos.
Per savo pirmąją kelionę aplink Mėnulį „Orion“ nuskrido toliau nuo Žemės nei bet kuris kitas žmonėms skraidinti skirtas erdvėlaivis – lapkričio 28 d. jis pasiekė 432 210 km atstumą ir 32 186 km viršijo „Apollo 13“ misijos rekordą.
Skrydžio su žmonėmis dar teks palaukti
Dabar, kai „Artems 1“ įgyvendinta, visuomenės dėmesys greitai krypsta į kitą programos etapą – skrydžius su įgula. Tačiau šio reginio dar teks palaukti.
NASA inžinieriai ir rangovai yra užsiėmę įvairių SLS, kuri iškels „Artemis 2“, elementų konstravimu. Tuo tarpu pagrindiniai misijos „Orion“ kapsulės komponentai bus pakartotinai naudojami iš „Artemis 1“ – prieš montuojant juos į naująjį erdvėlaivį pirmiausia turės būti atlikta eilė patvirtinimo bandymų po skrydžio, o tai užtruks.
NASA sprendimas pakartotinai panaudoti dalį „Orion“ skrydžio įrangos buvo priimtas tuo metu, kai „Artemis 1“ dar buvo vadinama „Exploration Mission-1“ (EM-1), o pagal SLS grafiką tarp pirmųjų dviejų paleidimų buvo numatyti treji metai, rašo „Space“. 2017 m. NASA tinklaraštyje paskelbtame įraše minimas „Orion“ techninės įrangos perdirbimas:
„NASA kitam skrydžiui pakartotinai naudoja „Orion“ įgulos modulio avionikos dėžes. Avionika ir elektros sistemos yra raketų nešėjų ir erdvėlaivių “nervų sistema„, jungianti įvairias sistemas į veikiančią visumą.“
Iš pradžių buvo numatyta, kad „Artemis 2“, arba „Exploration Mission 2“ (EM-2), kaip tuo metu buvo vadinama, skris raketa „SLS Block 1B“ – didesnė patobulinta „Artemis 1“ naudotos SLS versija. Trejų metų pertrauka tarp EM-1 ir EM-2 buvo skirta tam, kad būtų laiko SLS mobiliosios paleidimo platformos (MLP) patobulinimams.
Tačiau iki 2018 m. NASA finansavimo asignavimai iš Kongreso ir agentūros pastangos paspartinti SLS paleidimo laiką lėmė sprendimą sukonstruoti antrą MLP, kad būtų galima palaikyti didesnes raketos konfigūracijas. Nors tai sutrumpino pertrauką tarp misijų, tačiau taip pat kelia padidinamąjį stiklą virš sprendimo pakartotinai panaudoti dalį „Orion“ avionikos.
Remiantis NASA Generalinio inspektoriaus biuro (OIG) 2022 m. lapkričio mėn. ataskaita, „[NASA] nuomone, nepagrindinės avionikos pakartotinis panaudojimas yra pagrindinis kritinis „Artemis 2“ misijos kelias, o visi pasirengimo darbai tarp misijų užtruks apie 27 mėnesius“.
Jei „Artemis 1“ skrydžio duomenys nepadarys jokių neįprastų išvadų, NASA planuoja „Artemis 2“ lėktuvu skraidinti keturis astronautus trajektorija aplink Mėnulį ir pasiekti maksimalų 8 889 km aukštį virš Mėnulio paviršiaus, praneša Europos kosmoso agentūra (ESA).
Planuojama, kad „Artemis 2“ ekspedicija į Mėnulį truks kiek daugiau nei 10 dienų, rašo „Live Science“.
„Keturi astronautai vieną dieną skris labai elipsine orbita, kad iš esmės išbandytų gyvybės palaikymo sistemą ir atliktų artumo operacijų demonstravimą su viršutine pakopa prieš jai atsiskiriant dideliu atstumu nuo „Orion“. Pasibaigus vienai dienai aukštoje Žemės orbitoje, „Orion“ iš esmės atliks misijos užbaigimo manevrą ir naudodamasis tarnybiniu moduliu atliks translunarinės injekcijos manevrą bei pereis į laisvo grįžimo trajektoriją – maždaug 4,5 dienos į Mėnulį ir maždaug 4,5 dienos atgal. Taigi tai truks šiek tiek daugiau nei 10 dienų“, – lapkričio 28 d. surengtame instruktaže aiškino „Artemis 1“ misijos vadovas Maikas Sarafinas
Šiuo metu NASA planuoja, kad „Artemis 2“ paleidimas įvyks 2024 m. Tačiau misija gali nusikelti ir į 2025 m., jei 27 mėnesių periodas, skirtas išmontuoti „Orion“ įranga pradedamas skaičiuoti nuo erdvėlaivio nusileidimo Žemėje.
Mėnulio apgyvendinimo planai
Paskutinė misija – „Artemis 3“ – nepriklauso nuo „Artemis 2“ skrydžio įrangos. Tačiau ji priklauso nuo daugybės kitų svarbiausių etapų, todėl mažai tikėtina, kad ši misija, šiuo metu numatyta 2025 m., taip pat bus pradėta laiku.
„Artemis 3“ tikslas yra nusileisti Mėnulio paviršiuje, pietų poliarinėje srityje. Tam reikės nusileidimo sistemos, skirtos įguloms gabenti į Mėnulio paviršių ir nuo jo, ir naujų skafandrų, kuriuos astronautai dėvės vaikščiodami Mėnulyje. Jei visa tai būtų parengta iki 2025 m. nusileidimo Mėnulyje, NASA ir jos partneriams tai būtų milžiniškas žygdarbis.
Kita „Artemis“ programos dalis – Mėnulio orbitoje skriejanti nuolatinė žmonių prižiūrima bazė „Gateway“. Anot NASA, įgyvendinant tarptautinę ir komercinę partnerystę, „Gateway“ galimybės apims prieplaukas įvairiems atvykstantiems erdvėlaiviams, erdvę įgulai gyventi ir dirbti, taip pat laive atliekamus mokslinius tyrimus, skirtus heliofizikos, žmogaus sveikatos ir gyvybės mokslų bei kitoms sritims tirti. „Gateway“ bus labai svarbi platforma, kurioje bus kuriamos technologijos ir pajėgumai, padėsiantys artimiausiais metais atlikti Mėnulio ir Marso tyrimus.
Stoties moduliams iškelti NASA pasirinko „SpaceX“ raketą „Falcon Heavy“, kuri pirmuosius komponentus turėtų paleisti 2024 m. pabaigoje. Ar bus spėjama į šį terminą, kol kas taip pat nėra aišku, bet ekspertai laikosi skeptiško požiūrio.
DIdelę įtaką skeptišumui turi ir astronautų skafandrų klausimas. „Armetis“ misijoms reikia kitokių kostiumų nei tie, su kuriais astronautai leidžiasi į kosminius pasivaikščiojimus TKS. Dabar turimi skafandrai neužtikrintų tokio mobilumo, patvarumo ar funkcionalumo, kokio reikės planuojamoms misijoms.
OIG ataskaitoje, kuri buvo parengta praėjusiais metais, skeptiškai vertinamas NASA gebėjimas laikytis agentūros nustatyto grafiko. Ataskaitoje teigiama, kad NASA sukurti skafandrus užtruko dešimtmetį ir jiems sukurti buvo panaudota daugiau nei milijardas dolerių.
„Agentūra susiduria su dideliais sunkumais siekdama šio tikslo. Šis grafikas apima maždaug 20 mėnesių vėlavimą pristatyti planuojamą projektavimo, patikros ir bandymų kostiumą, du kvalifikacinius kostiumus, TKS demonstracinį kostiumą ir du Mėnulio skrydžio kostiumus. Atsižvelgiant į integracijos reikalavimus, kostiumai skrydžiams bus paruošti ne anksčiau kaip 2025 m. balandžio mėn.“
