Dėl naujų technologijų turtas tampa patvaresnis ir atsparesnis, o duomenys ir analizė keičia jų priežiūrą“, – pasakoja Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja doc. dr. Ilona Kiaušienė, šią vasarą lydėjusi pirmosios pakopos studijų programos Ekonomika ir vadyba studentus į vasaros mokyklą Slovėnijoje. Ji pabrėžia, kad sparčiai tobulėjančios technologijos keičia ir kvalifikacijos reikalavimus specialistams.
„Viena didžiausių paskatų plėtoti šiuolaikinius mokymo(si) įgūdžius – poreikis spręsti kompleksinių įgūdžių trūkumo problemą. Siekiant, geriau suderinti švietimą su sudėtingais įgūdžių reikalavimais, kylančiais dėl skaitmeninės pažangos integravimo į naujas verslo tendencijas, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas ir inovacijos“, – doc. dr. Ilona Kiaušienė pažymi, kad aplinkos nepastovumas, tvarumo iššūkiai ir skaitmenizacijos procesai verčia dėstytojus, studentus ir praktikus domėtis naujovėmis, diskutuoti apie inovacijas, skaitmeninę darbo vietą, „Verslas 4.0“ tendencijas bei keistis gerąja patirtimi. Kuriant ir perduodant mokymosi bendradarbiaujant praktiką, formuojant sudėtingus įgūdžius, svarbu kurti į ateitį orientuotas mokymo(si) programas.
Įgyvendinant projektą „Tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyva, skatinanti plėtoti studentų, dėstytojų ir darbo jėgos ateities mąstymo įgūdžius su tvarumu susijusiuose sektoriuose, kuriuos kelia verslo 4.0 tendencijos, pasitelkiant verslo ir inžinerijos švietimo ir mokymo naujoves“ (angl. „Transnational cooperation initiative fostering developing forward thinking skills of students, teachers and workforce in sustainability-relevant sectors posed by Business 4.0 trends through innovation in Business & Engineering education and training“) siekiama kurti ir perduoti mokymosi bendradarbiaujant praktiką, kuri formuoja sudėtingus įgūdžius 150 aukštųjų mokyklų studentų ir 40 specialistų, dalyvaujančių mišriose mokymo sesijose; 70 besimokančiųjų (studentų, dėstytojų ir instruktorių), dalyvaujančių tarptautinėje mokymosi veikloje; 48 aukštųjų mokyklų dėstytojams, apmokytiems rengti ir įgyvendinti į ateitį orientuotas mokymo programas; 150 tarpvalstybinių suinteresuotųjų šalių, dalyvaujančių keičiantis žiniomis apie inovacijas švietime.
Puikus bendradarbiavimo pavyzdys yra ne tik organizuojami mokymai dėstytojams, bet ir rengiamos vasaros mokyklos studentams iš įvairių šalių. Vienoje tokių šią vasarą dalyvavo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto pirmosios pakopos studijų programos Ekonomika ir vadyba studentai Rugilė Benkunskaitė, Gytis Jankauskas, Erikas Kavaliauskas, Titas Repšys ir Ernestas Žiogas kartu su doc. dr. Ilona Kiaušiene ir doc. dr. Ingrida Šarkiūnaite. Vasaros verslo mokykloje (angl. Smart Skills 4.0: Summer Innovative Business School) Maribore (Slovėnija) buvo diskutuojama apie šiuolaikinius rinkodaros komunikacijos kanalus, ateities žinių įrankius, verslo modelio inovacijas „Pramonė 4.0“ kontekste, nagrinėjamas „Lunos“ kompanijos atvejis, dalijamasi gerąja patirtimi. Studentai ne tik klausė paskaitų, bet ir ugdė skaitmeninius įgūdžius atlikdami praktines užduotis.
Dalydamiesi įspūdžiais studentai vieningai pabrėžė, kad dalyvavimas projekte suteikė naujų žinių apie skaitmeninį pasaulį ir jo keliamus iššūkius verslui. Trečiojo kurso studentas Ernestas Žiogas teigė: „Iš arčiau susipažinau su skaitmenizacijos iššūkiais, dirbtiniu intelektu ir kitomis pažangiomis technologijomis. Dalyvavimas vasaros mokykloje <...> suteikė galimybę įsivaizduoti, kaip pasaulis atrodys ateityje. <...> Man, studijuojančiam Ekonomiką ir vadybą, tai svarbu, nes privalome suprasti, kur krypsta pasaulis ir kaip tai pakeis pasaulio ekonomiką ar vadybinius įmonių sprendimus“.
Dalydamiesi įspūdžiais studentai vieningai pabrėžė, kad dalyvavimas projekte suteikė naujų žinių apie skaitmeninį pasaulį ir jo keliamus iššūkius verslui.
Ketvirtojo kurso studentas Erikas Kavaliauskas pažymėjo: „Kartu su motyvuotais dėstytojais ir vasaros mokyklos partneriais aptarėme įvairias dirbtinio intelekto pritaikymo galimybes skirtingose nišose. Kūrybiškas technologijų aptarimas leido tinkamai permąstyti pristatytos užduoties turinį <...> ir naujausių technologijų pritaikymo galimybes versle. <...> Įsitikinau, kad universitete įgytos žinios pritaikomos ir už universiteto ribų – analizuojant skirtingas rinkas, rengiant plėtros projektus ar rinkodaros kampanijas“.
Studentas Gytis Jankauskas džiaugėsi galimybe „sustiprinti komandinio darbo įgūdžius dirbant kartu su skirtingų tautybių studentais, o tai labai svarbu darbo rinkoje. <...> Vasaros mokykla atvėrė galimybes analizuoti konkrečius produktus nepamirštant ekonominių rodiklių svarbos, nuspėti, kaip produktas veiktų tam tikroje rinkoje, <...> ir suprasti, kaip greitai ekonomistai turi atsirinkti gaunamą informaciją, koks būtinas yra gebėjimas kritiškai mąstyti“.
Šioms mintims antrino ir Rugilė Benkunskaitė: „Tai buvo puiki proga pamatyti ir analizuoti produktą iš ekonominės pusės. <...> Turėjau ir galėjau įvertinti, kaip seksis duotajam produktui pasirinktoje šalyje, <...> supratau, kaip sparčiai vystosi technologijos, kaip greitai ir kritiškai privalu mąstyti“ . Rugilė Benkunskaitė taip pat įsitikino darbo komandoje svarba: „Turėjome kritiškai analizuoti produkto patekimą į naujas rinkas, visus galimus sėkmės ir nesėkmės variantus. Ši patirtis padėjo giliau suprasti, kaip realiame gyvenime vyksta rinkų analizė, parodė, kiek daug pastangų reikalauja. Mano komanda buvo ypač supratinga ir vieninga, manau, todėl mums pavyko puikiai atlikti užduotį ir laimėti pirmąją vietą“.
Titas Repšys, trečiojo bakalauro studijų programos Ekonomika ir vadyba kurso studentas ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Kauno fakultete pirmininkas, apibendrino: „Labai patiko dalyvauti ir dirbti su kitų kultūrų studentais ir profesoriais, stebėti, kaip jie organizuoja darbą, pažinti Mariborą ir patirti kultūrinį šoką“. Jis įsitikino, kad darbas daugiakultūrėje aplinkoje leidžia praplėsti akiratį, požiūrį į pasaulį, suprasti skirtingų tautų darbo ypatumus, tradicijas, pasisemti naujų idėjų ir pritaikyti universitete įgytas žinias realiame gyvenime.
Doc. dr. Ilona Kiaušienė teigia, kad net ir suvokdami sparčiai kintančią realybę, dažnai savęs klausiame: kodėl turėtume mokyti(s) naujų technologijų, ką turėtume mokyti(s), kaip turėtume mokyti(s)? Tačiau vieno atsakymo ar paaiškinimo nėra. „Mokome ar mokomės tam, kad žinotume, kaip nepasiklysti rinkodaros technologijų labirintuose ar kaip dirbtinis intelektas gali būti taikomas versle; suvoktume virtualiąją ir papildytąją realybę, žmogiškųjų išteklių vaidmenį; prisitaikytume prie besikeičiančių situacijų ir tendencijų, sugebėtume įsisavinti pokyčius ir išlikti visiškai nepalankioje aplinkoje ir t. t.“, – sako ji ir neabejoja, kad teorinis ir praktinis inovacijų pažinimas bei suvokimas, koks ateityje turėtų būti tvarus verslas, padeda būsimiems specialistams atrasti savo vietą darbo rinkoje ir skatina nuolat naujinti žinias gilinantis į savo sferą.
Projektą koordinuoja Bukarešto universitetas Politehnica (Rumunija) ir įgyvendina jį kartu su partneriais iš Italijos, Slovėnijos, Lietuvos ir Graikijos. Projekto tikslas – remti studentų, dėstytojų ir darbo jėgos ateities mąstymo įgūdžių ugdymą modeliuojant, diegiant ir plečiant švietimo iniciatyvą (į ateitį orientuotas mokymo programas), padedančią kurti inovacijas verslo ir inžinerinio švietimo ir mokymo srityse, keistis tarpkultūrinėmis žiniomis įvairiuose su tvarumu susijusiuose „Verslas 4.0“ sektoriuose ir stiprinti pilietišką bei atsakingą elgesį.
Daugiau apie projektą SMART skills 4.0: https://www.smartskills4.com/
Projekto numeris: 2020-1-RO01-KA203-080019