Pokalbis apie tai – MITA iniciatyvos AI BOOST tinklalaidėje su dirbtinio intelekto entuziastu, investuotoju ir biohakeriu Mindaugu Bružu.
Visą pokalbį klausykite čia:
DI startuoliai pastaraisiais metais dygsta kaip grybai po lietaus, tačiau tendencijos rodo, kad nemaža jų dalis savo kelionę baigia ankstyvoje stadijoje ir tik patiems stipriausiems pavyksta išgyventi pirmuosius sunkumus ir sėkmingai tęsti veiklą.
„Pirmajame startuolio kūrimo etape vyksta hipotezių kėlimas ir informacijos iš rinkos filtravimas – taip sužinoma, ar potencialūs klientai susiduria su ta problema, kurią projektas bando spręsti, ar įgyvendinimas yra technologiškai įmanomas“, – apie pirmąjį svarbų startuolio žingsnį kalba M.Bružas. Pašnekovas pabrėžia, kad startuolių vystomos idėjos dažnai turi potencialą kurti aukštos pridetinės vertės sprendimus, tačiau rizika „sudegti“ kuriant tokius sprendimus yra ganėtinai didelė.
Antroji startuolio DI ekosistemoje stadija – MVP (minimum viable product) kūrimas, kuomet nuo idėjos yra pereinama prie produkto vystymo jam suteikiant minimalų skaičių savybių, kurių pakaktų sukurti išskirtinumą ir pritraukti pirmuosius klientus.
„Šio etapo esmė turėti bent keletą klientų, kurie susiduria su startuolio nagrinėjama problema, jiems sukurti minimalų prototipą ir stebėti, ar produktas padeda spręsti numatytą iššūkį realiame pritaikyme. Pagrindinis tikslas – po šio etapo turėti keletą klientų, kurie būtų pasiryžę mokėti už šią technologinę idėją“, – teigia ekspertas.
Paskutinysis etapas –„Go to market“ – bandymas atrasti būdą, kuriuo būtų galima pasiekti didelį kiekį klientų bei potencialiai įsitvirtinti rinkoje. Vėliau seka plėtra, galinti užtrukti nuo kelių metų iki dešimtmečio, t.y. kol sprendimas bus naudojamas ne tik pirmųjų klientų save vadinančių ankstyvaisiais inovatoriais (ang. early adopters), bet ir brandžiū klinetų, urie naudoja tik laiko patikrintus sprendimus (ang. late adopters/laggards).
„Visi etapai yra labai skirtingi; remiantis bendra statistika, vidutinis laikas yra nuo 8 iki 10 metų, per kurį sėkmingi startuoliai pasiekia vienaragio (įmonės vertė - milijardas) statusą.. Dėl šios priežasties privalu turėti ne tik kantrybės, tačiau ir pasirinkti spręsti problemą, kuriai turi aistrą. Tikrai būna amerikietiškų kalnelių, tačiau reikia kelti klausimą – kas tave motyvuos ilguoju laikotarpiu, kai būsi vadinamoje duobėje? Daug startuolių meta savo idėjas būtent dėl šio motyvacijos nebuvimo elemento“, – sako M.Bružas.
Finansavimas – būtinas faktorius startuolio išlikimui
Daugiausiai startuolių užgęsta neatradę idėjos tinkamumo rinkai. Tai lemia kelios pagrindinės priežastys – pakankamo klientų kiekio neatradimas, netolygus pajamų ir išlaidų santykis ar netgi netinkamas technologinės idėjos vystymo laikotarpis.
„Esminis patarimas, kaip išvengti šių problemų, yra su kuo mažesniu kiekiu žmonių pasiekti tarpinius rezultatas. Jeigu bus pradedama samdyti daug žmonių ir pradedama plėstis dar nepasiekus įrodymo, kad tavo produktas sprendžia norimą problemą, iš to kils visos problemos, nes bus investuojama į produkto plėtra, kuris nesprendžia problemos“, – teigia M.Bružas.
Finansavimo šaltinių startuoliams yra apstu, tačiau reikia žinoti, kokios investicijos kokiems etapams yra tinkamos. Pasak eksperto, pradinėje idėjų stadijoje logiškiausias sprendimas yra naudoti savo pinigus, antrame – riboto produkto su nemažu išskirtinumu – etape tinkamiausi vadinamieji privatūs „angelai investuotojai“, o sekančiuose žingsniuose galima mąstyti apie investicinius ar rizikos kapitalo fondus.
Nepaisant idėjų gausos, investuotojams rasti startuolį, į kurį vertą investuoti vis dar yra iššūkis. Pagrindinis elementas, į kurį kreipiamas dėmesys, yra didelis tiek idėjos, tiek pačios rinkos potencialas, bei startuolio potencialas greitai progresuoti ir augti.
„Pradžioje galvojau, kad esmė yra idėjos potencialas, tačiau ilguoju laikotarpiu pastebėjau, jog kur kas svarbiau yra komanda ir jos galėjimas efektyviai veikti ir greitai prisitaikyti; nebūtinai turi būti ideali idėja, kuri vėliau paaiškėja esanti nevalidi. Reikia gebėti perstruktūruoti problematiką, tikslinius klientus ir patį produktą. Svarbu konkrečios rinkos ir technologijos išmanymas, ir orientacija į kliento problemos sprendimą. Geras investuotojas dažnai žino, kokius aspektus reikia įvertinti“, – apie savo investavimo patirtį pasakoja M.Bružas.
