Prasti senjorų interneto naudojimo įpročiai:
-
tik 34 proc. apklaustų senjorų teigia, kad reguliariai keičia slaptažodžius;
-
57 proc. prisipažįsta, kad tiesiog įsimena savo slaptažodžius;
-
57 proc. tikina, kad slaptažodžius užsirašo ant popieriaus lapo;
-
vos 22 proc. teigia, kad slaptažodžius saugo slaptažodžių tvarkyklėje.
Kodėl šie įpročiai laikomi blogais?
Vienas svarbiausių kibernetinio saugumo ekspertų patarimų – slaptažodžius keisti bent kas 90 dienų. „Dažnai keisdami slaptažodžius sumažiname riziką, kad su nutekintu slaptažodžiu įsibrovėliai prisijungs prie tam tikros paskyros internete ir pasisavins jūsų duomenis“, – sako „NordPass“ verslo plėtros vadovas Karolis Arbačiauskas.
Anot eksperto, jeigu žmogus sugeba atsiminti visus savo slaptažodžius, tai gali reikšti, kad asmuo naudoja tą patį slaptažodį kelioms paskyroms apsaugoti arba jie nėra pakankamai stiprūs. Jo teigimu, pasaulyje žmonės turi vidutiniškai apie 100 slaptažodžių, todėl būtų tikras vargas visus juos įsiminti, nebent jie yra silpni ir pavadinti, tarkim, šeimos narių vardais.
Taip pat patariama neužsirašinėti slaptažodžių ant popieriaus lapo ar lipnių lapelių, kuriuos žmonės dar vis klijuoja ant savo darbastalių ar monitorių. Pasak K.Arbačiausko, šiuos įpročius reikėtų mesti iš galvos, esą net nėra prasmės kurti stiprių slaptažodžių, jei juos paliekame kitiems matomose vietose.
Ekspertas tikina, kad geriausias būdas apsaugoti visus slaptažodžius yra naudoti slaptažodžių tvarkyklę. „Tai saugi, užšifruota programinė įranga, kuri ne tik įsimena jūsų slaptažodžius, bet ir padeda sukurti naujus, stipresnius bei primena, kada reikėtų juos atnaujinti“, – sako jis.
Geriausi senjorų įpročiai
Vis tik tyrimo rezultatai atskleidė ir džiuginančių tendencijų:
-
64 proc. senjorų teigia, kad niekada nespaudžia įtartinų nuorodų elektroniniuose laiškuose;
-
58 proc. teigia naudojantys antivirusinę programinę įrangą;
-
57 proc. tikina niekada nesisiunčiantys dokumentų, gautų iš nepažįstamų žmonių;
-
81 proc. senjorų žino, ką daryti duomenų apsaugos pažeidimo atveju (pakeisti slaptažodį).
Pasak K.Arbačiausko, nors šių įpročių iš senjorų galėtų pasimokyti ir jaunesni interneto naudotojai, vis tik svarbu nepamiršti ir kitų kibernetinio saugumo praktikų. Pavyzdžiui, norint išvengti kibernetinio saugumo pažeidimų, skatinama nuolat stebėti, ar turimose paskyrose nematyti įtartinos veiklos.
Šioje „NordPass“ anoniminėje apklausoje dalyvavo 1000 JAV ir Jungtinės Karalystės gyventojų, kurių amžius – 55 metai ir daugiau.
Apie „NordPass“
„NordPass“ – slaptažodžių tvarkyklė verslo ir privatiems klientams. Naujausiais algoritmais ši slaptažodžių tvarkyklė užtikrina vartotojų duomenų saugumą. Palanki kaina, patogumas ir paprastas naudojimas – svarbiausi dalykai, į kuriuos buvo atsižvelgta kuriant „NordPass“. Vartotojai gali naudotis šia slaptažodžių tvarkykle savo kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose ir naršyklėse. Jų slaptažodžiai yra užkoduojami vartotojo įrenginyje, todėl tik pats vartotojas gali juos matyti. „NordPass“ priklauso „Nord Security“ produktų grupei. Daugiau informacijos: nordpass.com.
