Šiandien medicina susiduria su didele problema – kai kurios žmonėms kenksmingos bakterijos išsiugdė neįtikėtiną atsparumą antibiotikams. Vaistus kuriantiems mokslininkams vis sunkiau laboratorijose susintetinti veiksmingus farmacinius preparatus, todėl jie vis dažniau ieško naujų mikroorganizmų rūšių gamtoje, kurios galėtų padėti kurti naujus antibiotikus.
Svonsio mokslininkų atradimas byloja, kad galbūt raktas į naujoviškų antibiotikų sukūrimą guli tiesiai prieš mūsų akis, ar greičiau po mūsų kojomis. Ir gali būti, kad kai kurios senovės legendos apie gydomąsias tam tikrų vietovių savybes slepia savyje bent grūdą tiesos.
Šiaurės Airijos Boho Aukštumų druidų legendomis apipintoje vietovėje, netoliese Šventosios Širdies bažnyčios esančiame dirvožemyje mokslininkai aptiko Streptomyces sp. myrophorea rūšies mikroorganizmus. Streptomyces šeimos bakterijos jau kurį laiką laikomos mikroskopinėmis antibiotikų „gamyklomis“, tapusiomis keliolikos vaistinių preparatų rūšių pagrindu. Tyrėjai pademonstravo, kad Š. Airijoje rasta šių mikrobų rūšis gana efektyviai įveikia dalį pavojingiausių žmogui bakterijų, be to, šie mikroorganizmai turi specifinius genų rinkinius, siejamus su antimikrobine „ginkluote“.
Molekulinės biologijos tyrėjas Paulas Dysonas tvirtina, kad atrasta bakterijų rūšis yra efektyvi kovoje prieš keturis iš šešių pavojingiausių patogenų, atsparių šiuolaikiniams antibiotikams. Tiesa, kol kas mokslininkai bando išsiaiškinti, konkrečias Streptomyces sp. myrophorea esančias veikliąsias medžiagas, kurias jie vėliau bandys išgryninti – tik tada prasidės klinikiniai tyrimai, po kurių galima tikėtis, kad nauja antibiotikų rūšis padės gydytojams gelbėti žmonių gyvybes.
Visgi įdomiausias aspektas šiame tyrime yra tai, kad naujosios bakterijos surastos šarminiame dirvožemyje, kuris nuo neatmenamų laikų laikomas turinčiu gydomųjų savybių. Mokslininkai nuo seno žino, kad šarminių savybių turinčiose terpėse verta ieškoti naujų mikrobų rūšių, gebančių žudyti kitas bakterijas.
Mokslininkai girdėjo legendas, kad Boho Aukštumų vietovės dirvožemį druidai naudojo įvairių infekcijų gydymui, pavyzdžiui, dantų skausmui malšinti. Senovės pasakojimuose išlikę nurodymai, kad norint išgydyti skaudulį, reikėjo devynias dienas prie skaudamos vietos priglaudus laikyti į medžiaginį maišelį įbertą šios žemės žiupsnį, kurį vėliau privalu buvo sugrąžinti ten, iš kur ji buvo pasemta.
Žinoma, mokslininkai jokiais būdais neteigia, kad senovės druidai turėjo kažkokių ypatingų medicininių įžvalgų – iki šių dienų išlikusios informacijos nuotrupos per daug skurdžios daryti bet kokias išvadas. Nepaisant to, P.Dysonas teigia, kad šis atvejis tyrėjams parodė, jog ieškant šaltinių naujiems antibiotikams kurti, verta bent viena akimi žvilgtelėti į liaudies medicinos sritį. Istorikai bei archeologai biologams ir chemikams gali padėti atrasti potencialių antibiotikų šaltinius.
Kasdien bakterijų atsparumas net ir patiems stipriausiems antibiotikams auga ir vis daugiau žmonių miršta ligoninėse. Šiandien per metus pasaulyje dėl tokių superbakterijų miršta keli šimtai tūkstančių žmonių, prognozuojama, kad 2050-aisiais pasaulyje nuo tokių mikroorganizmų mirs milijonai žmonių. Todėl naujų antibiotikų rūšių ar jų alternatyvų ieškantys mokslininkai žvalgosi ir į senovės legendas ar kitų kultūrų liaudies medicinos patarimus, kuriuose gali slypėti nuorodos į mikroorganizmus ar medžiagas, kurios padės kovoje su superbakterijomis.
