San čiabuviai gyvena Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), Botsvanoje, Angoloje ir Namibijoje. Botsvanoje jie vadinami basarvais. DNR tyrimai įrodė, kad san žmonių protėviai gyveno jau maždaug prieš 140 tūkst. metų, o jų kalba su išskirtiniais trakštelėjimais gyvuoja jau apie 25 tūkst. metų.
Dvasinių apeigų kultūra ir pasiekta transo būsena
Per tūkstantmečius san čiabuviai išvystė turtingą ir paslaptingą medžiojimo ritualų dvasinių apeigų kultūrą, piešinių ant uolų technikas ir gydomuosius šokius, per kuriuos pasiekiama transo būsena. Jų piešinių ant uolų galima rasti visoje Pietinėje Afrikoje, taigi tai pasakoja apie plačias jų gyvenamąsias teritorijas.
DNR tyrimai įrodė, kad san žmonių protėviai gyveno jau maždaug prieš 140 tūkst. metų, o jų kalba su išskirtiniais trakštelėjimais gyvuoja jau apie 25 tūkst. metų.
San čiabuviai daugiausia gyveno klajodami. Toks jų gyvenimo būdas iš esmės buvo nesutrikdytas ištisus tūkstantmečius.
„The Globe and Mail“ žurnalistai pastebi, kad san genties žmonės buvo pradėti išstumti iš gimtųjų teritorijų dar kolonijų laikais. San genties žmonės kaip ir visi PAR gyvenusieji juodaodžiai buvo engiami per Apartheido laikotarpį. „The Globe and Mail“ teigia, kad nors Apartheidas baigėsi, tačiau per jį įsigalėjusi priespauda išliko, o san gentis PAR tikriausiai yra viena iš labiausiai užmirštų tautų.
San genties įprastas gyvenimas pirmą kartą labiausiai sukrėstas buvo XVII a. atvykus Olandijos kolonistams. Čiabuvius pakirto naujos atvežtos ligos. Atvykėliai prieš san gentis rengdavo organizuotus išpuolius. Jie buvo kaltinami veršelių vagystėmis ir dėl šių įtarimų iki 1927 m. buvo įteisinta san genties žmonių medžioklė.
1936 m. jie buvo vežami į Europą kaip eksponatai dėl jų neįprasto nedidelio ūgio ir iš gyvulių odos pagamintų drabužių. Vėliau kaip ir daugelyje šalių čiabuviai buvo atstumti ir izoliuoti nuo politinio gyvenimo.
PAR pasibaigus Apartheidui ir šalies vadovu tapus Nelsonui Mandelai buvo patenkintas San genties reikalavimas dėl teisės į jų žemę. Tada jiems buvo priskirta apie 60 tūkst. hektarų žemės Kalahario dykumoje, suteikta teisė medžioti ir teisė į jų pačių kultūrą. Vis dėlto vyriausybė atsisakė finansuoti jiems suteiktos žemės administravimą. Todėl nuo tada san genties žmonės buvo priklausomi nuo filantropų lėšų, iš kurių išvystyti rančą buvo sudėtinga.
Mokyklose mokė medžiojimo tradicijų
Vis dėlto po intensyvios naujos rinkodaros plano praėjusiais metais san žmonėms pavyko labai pelningai pabaigti metus. Iš pelno jie įkūrė mokyklas, kuriose vaikus moko medžiojimo įgūdžių ir kitų tradicijų. Vis dėl to PAR valdžia iki šiol atsisako san gentį pripažinti pirmaisiais PAR gyventojais.
Nors vieni genties žmonės baiminasi, kad technologijos ir iš kitų kultūrų perimtos elgsenos paskatins išnykti jų pačių tradicijas, antropologai pastebi, kad ekonominis išsivystymas padeda san genčiai stiprėti ir išsaugoti savo kultūrą. Ekonominį stabilumą genčiai labiausiai užtikrina turizmas. Į Kalahario dykumos pačiame pakraštyje san genčiai priklausančią rančą iš viso pasaulio atvyksta medžiotojai.
Ekonominį stabilumą genčiai labiausiai užtikrina turizmas.
Medžioti atvykusius turistus veda 44 metų Blade`as Witbooi iš san genties. Pamatęs pėdsakų žymes smėlyje jis iš karto gali pasakyti, koks tai gyvūnas ir prieš kiek laiko jis čia buvo. Blade`as su turistais dalijasi savo išskirtiniu gebėjimu sekti ir pastebėti gyvūnus. Šie įgūdžiai Blade`ui buvo perduoti iš kartos į kartą. Tai leido san genčiai prasimaitinti ir išgyventi tūkstančius metų.
Pritaikydamas savo žinias bent jau su turistais Blade`as visgi išlaiko gyvas san medžiojimo tradicijas. Jis taip pat moko turistus, kaip iš natūralių medžiagų pasidaryti lanką ir strėles, supažindina su gydomaisiais augalais.
Botsvanoje san genties, vadinamos basarva, vaikai mokykloje perima kitų kultūrų bruožus. Mokykloje jie vartoja setsvanos ir anglų kalbas, kuri pamažu išstumia jų pačių kalbą.
Basarvos genties atstovas Bihela Sekere CNN žurnalistams teigia, kad technologijos grėsmę kelia net žymiajam genties transo būsenos šokiui. Jaunųjų genties narių dėmesį vis labiau patraukia šių dienų muzika, kurios jie klauso per mobiliuosius telefonus ar radijo imtuvus.
Tačiau viltis išsaugoti iš pirmųjų Homo Sapiens kilusių žmonių kultūrą atgyja dėl jų pačių pastangų ir noro. Yra iniciatyvų ir žmonių, kurie supranta, kokia ypatinga yra san gentis. Vienas iš genties narių Xontae veda ekskursijas turistams po pirmųjų Homo Sapiens žmonių svarbiausias istorines vietas. Vienos jų – Tsolido kalvos, kur iš viso suskaičiuota 4,5 tūkst. akmens amžiaus piešinių ant uolų.
Kitu projektu siekiama atgaivinti, sustiprinti senovinį genties piešimo stilių. San žmonės piešia moderniomis priemonėmis, o jų darbai parduodami visame pasaulyje. Tiesa, juos nėra sunku reklamuoti. Vien priminimas, kad tai – pirmųjų žmonių palikuonių darbai pritraukia meno kolekcionierių dėmesį.
Projekto iniciatoriai teigia, kad tai vienas iš pavyzdžių, kai, senąją kultūrą suderinus su šių laikų priemonėmis ir technologijomis, galima išsaugoti tradicijas. Nors jos neišvengiamai šiek tiek keičiasi, transformuojasi, tačiau, technologijos jas gali užfiksuoti, padeda skleisti žinią apie tradicijoms iškylančius pavojus.
