Šiuos palaidojimus, kurių kiekvienas pažymėtas kruopščiai išdėliotų akmenų apskritimais, Norvegijos kultūros istorijos muziejaus komanda pernai aptiko netoli Fredrikstado, maždaug už 80 km į pietus nuo Oslo, netoli Švedijos sienos.
„Jie čia gulėjo kaip paslaptis, kol mes juos radome“, – muziejaus archeologė Guro Fossum sakė leidiniui „Science Norway“. „Atkasėme vieną po kito ir galiausiai gavome 41 akmeniais apskritimais puoštą kapą“.
Akmenų apskritimai, kurių skersmuo siekia iki 2 metrų, buvo sudėti vienas šalia kito. Keletas akmenų apskritimų buvo išsidėstę aplink didelį centrinį akmenį, o tolesni tyrimai parodė, kad po tais akmenimis buvo aptikta apdegusių kaulų ir keramikos dirbinių šukių.
Dabar nauja analizė rodo, kad beveik visuose kapuose buvo palaidoti vaikai, mirę 800–200 m. pr. m. e. Daugelis vaikų buvo kūdikiai, o kiti – nuo 3 iki 6 metų.
Archeologai kapavietę aptiko tyrinėdami netoliese esančią akmens amžiaus gyvenvietę.
Kaip pasakojo G.Fossum, Šiaurės Europos bronzos ir geležies amžiais buvo įprasta mirusiuosius kremuoti ant laužų, o likusius kaulus arba užkasti, arba išbarstyti. Tuomet virš kremavimo vietos dažnai būdavo klojamas plokščias akmenų sluoksnis, išdėstytas spiralės ar rato forma, sakė ji.
Tačiau atrasta laidojimo vieta yra neįprasta.
„Kapai yra labai arti vienas kito, – pastebėjo G.Fossum.
Pasak jos, aplink šią vietą esančios laužavietės leidžia manyti, kad kartu su laidotuvėmis vykdavo susirinkimai ir apeigos.
Be to, kapai buvo kruopščiai pažymėti. „Kiekvienas akmuo buvo paimtas iš skirtingos vietovės ir tiksliai padėtas į formaciją, – aiškino G.Fossum. – Mums kilo klausimas, kas įdėjo tiek daug pastangų.“
Atsakymas atėjo paaiškėjus, kad dauguma mirusiųjų buvo vaikai. „Tai buvo mažų vaikų kapai, todėl viskas buvo padaryta labai kruopščiai“, – sakė ji.